Minia žygeivių – net 3024, džiugus jaudulys, noras įveikti visą 25 kilometrų maršrutą ir suvokimas, kad žygiuoji ne šiaip sau, o 1923 m. sausio 15-osios įvykiams, po kurių Klaipėda buvo prijungta prie Lietuvos, atminti. Taip sausio 18-osios vakarą startavo tradicinis naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių takais“, kuris šiemet buvo skirtas ir Lietuvos Šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejui paminėti.
Stebino dalyvių gausa
Jau18-ą kartą surengtas tradicinis naktinis pėsčiųjų žygis Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais sulaukė didžiulio žmonių susidomėjimo – dalyvių skaičius net tūkstančiu perkopė tradicinį 2000 žygeivių skaičių. Ankstesniais metais išjudėję iš Palangos, Gargždų ir kitų aplinkinių miestų, šį kartą žygeiviai į kelią leidosi iš Kretingos, įdomiu maršrutu upės pakrantėmis.
Registracija į žygį Kretingos kultūros centre prasidėjo 17 val., o iš Rotušės aikštės į kelią žygeiviai leidosi 22 val. – sugiedoję tautinę giesmę, pritariant pučiamųjų orkestrui. Susimokėję startinį 3 eurų mokestį, visi gavo žygio dalyvio kortelę, žygio diplomą, žemėlapį ir kelionės metu suplanuotą maitinimą. Už 15 eurų iš anksto buvo galima užsisakyti ir žygio medalį – pirmo, antro, trečio arba ketvirto laipsnio. Ketvirto laipsnio medalis suteikiamas įveikus vieną žygio „Klaipėdos sukilėlių keliais“ maršrutą, trečio laipsnio medalis – įveikus tris žygius, antro – už penkis, o pirmojo – už dešimt įveiktų žygio maršrutų.
Pirmas naktinis žygis – pavykęs
Šilutiškė Inesa, kuri į naktinį žygį leidosi pirmą kartą, pasakojo, kad organizatorių žadėto adrenalino išties netrūko. Žygeiviai turėjo įveikti 6 km asfaltu, 11,3 km žvyrkeliu, 4,3 km – lauko, miško keliais ir 3,4 km – bekele.
Didžiąją kelio dalį entuziastai turėjo pėdinti Akmenos-Danės upės pakrantėmis, tačiau dėl pakilusio vandens lygio šias žygio atkarpas jie ėjo šlaitais – keitėsi pirminis maršruto planas.
Tūkstantiniam žmonių būriui taip pat teko pereiti per judrų Klaipėdos-Palangos kelią. Saugumą jiems užtikrino karo ir kelių policijos pareigūnai.
Kad žygeiviai nepavargtų, buvo suplanuotos trys sustojimo vietos: Vinetu kaime, prie Eketės piliakalnio ir prie „Žaliojo slėnio“. Pusiaukelėje žygeivių laukė karšta arbata ir šiltas maistas.
„Pastaraisiais metais mus vis lydėdavo sėkmė, žygio naktį vis pasnigdavo ir pašaldavo. Toks oras patogiausias tolimam pėsčiųjų žygiui“, – prieš žygį teigė maršruto sudarytojas ir vienas sumanytojų Algirdas Grublys.
Inesa pasakojo, kad šviečiant mėnuliui matomumas buvo išties geras, tačiau žygiavimą sunkino ledas – kai kuriose kelionės atkarpose žygeiviai jautėsi taip, lyg keliautų per stiklą. „Tarp dalyvių buvo ir nemažai šaulių kuopų – jos žygiavo su visa ekipuote. Pasitaikė atvejų, kai paslydus vienam, griūdavo ir visas būrys – vienas paskui kitą“, – įspūdžiais dalijosi šilutiškė.
Galutinę stotelę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotų pėstininkų bataliono teritoriją moteris pasiekė apie pusę penkių ryto.
Žygiavo ir vydūniečiai
Į šį žygį leistis buvo kviečiami ir Šilutės Vydūno gimnazijos gimnazistai bei jų tėveliai. Išsiruošė 85 vydūniečiai.
„Šie Vydūno bendruomenės nariai nepabijojo žvarbaus oro už lango ir visi kartu žygiuodami įveikė organizatorių sudarytą maršrutą, kuris jiems leido ne tik susipažinti su unikaliomis Kretingos ir Klaipėdos rajonų gyvenvietėmis, bet ir su istorinėmis vietomis, kurios praplečia istorijos ir geografijos žinias. Šiemet Vydūno gimnazijos žygio dalyviai žygiuodami visą naktį šiame žygyje paminėjo ne tik lemtingą mūsų krašto gyventojams 1923 m. lietuvių įvykdytą sukilimą Klaipėdos krašte per kurį buvo sėkmingai prijungtas Klaipėdos kraštas prie visos Lietuvos, bet taip pat ir Šaulių sąjungos šimtmetį! Ačiū dalyviams, kurie įrodė, kad mes dar puikiai prisimename savo krašto vertybes ir neįkainojamą istoriją, kurios tikrai negali pasimiršti!“, – gimnazijos „Facebook“ paskyroje rašė Gerda Budvytytė.
Žygis organizuotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine, padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui bei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui.