Didžioji rykštenė ir kanadinė rykštenė – invaziniai augalai, įtraukti į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą 2012 m. Jos lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų ir gali plisti dideliuose plotuose, ypač kirtavietėse, pakelėse, nustelbdamos vietinius augalus. Tai daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai, nereiklūs dirvožemiui, ištveria sausras ir šalčius, nes natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje pradėti auginti kaip dekoratyviniai augalai XIX a. pabaigoje.
Jei pastebėjote invazinių rykštenių savo aplinkoje, pavienius augalus rekomenduojame iškasti, naikinti augalų apsaugos produktais, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą, suarti.
Prie rykštenių plitimo stabdymo galite prisidėti skindami ir puošdami jomis namus. Rykštenių žiedai gražūs, ilgai išsilaiko. Skindami jas sumažinsite populiaciją gamtoje, nes jos nesubrandins sėklų. Šie augalai dauginasi ir požeminiais šakniastiebiais, todėl jų iškasimas padarys didesnę naudą, tačiau būtina surinkti iškastus šakniastiebius. Vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti 10-20 tūkst. sėklų, tad aplinkosaugininkai įspėja nuvytusius žiedynus mesti tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles.
Nuo 2025 m. Aplinkos ministerija iš ES fondų lėšų planuoja finansuoti Pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkančios valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 280 iki 1500 eurų, juridinių asmenų vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2000 eurų. Už pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką – 300-800 eurų, atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų.
Aplinkos ministerijos inf.