Žvejai pastebėjo, kad Kuršių mariose periodiškai atsiranda stiprios vandens srovės, kurios išlaužo gaudyklių kuolus, ištraukia inkarus, guldo tinklus, tad pakitusi marių vandens cirkuliacija atsiliepia jų žvejybos efektyvumui ir sugavimams. Jų žvejybos vietose nyksta dreisenos, gamaridai, gaudyklės apauga nematytais dumbliais ar aplimpa medūzomis. Todėl norint išsiaiškinti sumažėjusių sugavimų priežastis reikėjo surinkti ichtiologinius bei hidrocheminius duomenis.
2019 – 2021 m. Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ kartu su Klaipėdos Universiteto mokslininkais vykdė mokslinį tiriamąjį darbą „Aplinkos sąlygų pokyčių įtaka Kuršių marių žuvininkystei“. Išanalizavus žuvų sugavimų dydžius tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, nustatyta, kad pastarąjį dešimtmetį bendras Kuršių marių laimikių dydis nepakito, kaip ir nepakito žuvų laimikių struktūra. Remiantis statistiniais duomenimis ir moksliniais tyrimais, per kasmetines bendras Lietuvos – Rusijos žuvininkystės komisijos sesijas konstatuojama, kad bendra Kuršių marių žuvų išteklių būklė yra vidutinė. Tačiau Lietuvos dalies sugavimai pastarąjį dešimtmetį sumažėjo trečdaliu, nes sumažėjo visų pagrindinių sugaunamų verslinių žuvų kiekiai, išskyrus karšių.
Tačiau Kaliningrado sr. žvejų verslininkų sugavimai santykinai išaugo.
Dabartinio tyrimo metu atskiruose marių rajonuose buvo vertinta žvejų verslininkų sugavimų priklausomybė nuo vandens druskingumo, temperatūros skirtingais metų sezonais. Surinkti ir apibendrinti vandens druskingumo, temperatūros duomenys ir jų sulyginimas su žuvų sugavimais parodė, kad sūraus vandens iš jūros įtekėjimas neigiamai sąveikauja su laimikių dydžiais visais metų sezonais. Dėl staigios vandens sūringumo kaitos verslinės žuvys palieka Lietuvoje esančius plotus ir traukiasi į pietinę dalį, į Kaliningrado srities vandenis. Šiltuoju metu, po sūraus vandens atsitraukimo, žuvys grįžta į Lietuvos vandenis, kai šaltuoju metu jos gali ir likti Kaliningrado vandenyse. Sūraus vandens įtekėjimas, tiesiogiai veikia žiemos stintų migraciją į marias. Stintos į marias migruodavo tik esant gėlo vandens ištakai į jūrą.
Šie pakitę sūraus vandens pokyčiai daugiausiai atsiliepė šiaurinėje marių dalyje žūklaujančioms įmonėms. Pastarąjį dešimtmetį išaugęs vandens sūringumas ir jo staigi kaita kelis ar keliasdešimt kartų sumažino ties Juodkrante visų žuvų sugavimus, kai pietinėje Lietuvos marių dalyje, ties Nida, šie pokyčiai nestebimi. Ypač šie pokyčiai išryškėjo po 2014 m.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus galima išvada, kad Lietuvos dalyje žuvų ištekliai bus ženkliai mažesni, kol nebus sustabdyta pastarąjį dešimtmetį išaugusi sūraus vandens invazija (prietakos dydis) į Kuršių marias iš Baltijos jūros. Lietuvos verslinės žvejybos intensyvumo mažinimas santykinai didins sugavimus Kaliningrado srityje, nes žuvų migracijos ir jų koncentracijos mariose didžia dalimi yra formuojamos antropogeninių veiksnių, vykstančių Klaipėdos sąsiauryje.