Europos vartotojų diena pirmą kartą paminėta 1983 m. kovo 15 dieną. Vakarų Lietuvoje ši diena švenčiama nuo 2001 metų.
Ketvirtadienį rajono gamintojai ir vartotojai kviesti į konferenciją šiai dienai paminėti. Konferenciją rengę Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai tikėjosi, kad šilutiškiai susidomės galimybe daugiau sužinoti apie savo teises, atpažinti sukčiaujančius prekybininkus ar gamintojus, panorės sužinoti, kur turėtų kreiptis, jei šie pardavė nekokybišką produktą.
VMVT specialistai bei į Šilutę atvykę Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Vijoleta Budriuvienė ir Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus viršininkė Liudmila Vaitkuvienė buvo parengę išties įdomius pranešimus. Deja, Pamario verslininkų ir vartotojų konferencija nesudomino, jų atėjo vos keletas.
Šį kartą pateikiame V.Budriuvienės surinktą informaciją apie vartotojų skundų analizę. Metrologijos inspekcijos ir Šilutės VMVT specialistų pastebėjimus skaitykite kituose laikraščio numeriuose.
Kovoja tik maža dalis vartotojų
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, vykdydama rinkos priežiūrą, ne tik gina vartotojų teises, bet ir apsaugo šalies rinką nuo pavojingų gaminių ir netinkamos kokybės ne maisto produktų.
V.Budriuvienė pažymėjo, kad inspekcijos specialistai pastaruoju metu nebaudžia pirmuosius verslo metus dirbančių verslininkų. Jiems tik duodami nurodymai, kas blogai ir per kiek laiko trūkumus reikia ištaisyti.
Pernai skundų tyrimas sudarė 33 proc. visų inspekcijos patikrinimų – tai, anot V.Budriuvienės, labai daug. Dėl tokios skundų gausybės inspektoriai net nebesuspėja tikrinti kai kurių gamintojų.
Vis dėlto dar tik maža dalis vartotojų kovoja dėl pažeistų savo teisių. „Daugelis nesutarimų kyla dėl to, kad vieni nežino savo teisių, o kiti – pareigų“, – sakė V.Budriuvienė.
Į pardavėją kreipkimės raštu
Informaciją apie perkamą ar naudojamą prekę ar paslaugą vartotojas turi gauti, kol ją įsigyja ar naudoja. Visa informacija apie prekes bei paslaugas turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai paslaugų ar prekių vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Pateikta informacija turi būti teisinga, išsami, tiksli ir aiški.
Jei vartotojui parduota ne maisto prekė yra netinkamos kokybės, jis turi pateikti raštišką prašymą pardavėjui, kuriame nurodo prekės trūkumus ir turi teisę iš pardavėjo reikalauti: netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke; neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas joms ištaisyti; sumažinti prekės kainą; nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, išskyrus atvejus, kai prekės trūkumas yra mažareikšmis.
Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdamas su reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti jam motyvuotą atsakymą raštu, pagrįstą dokumentais.
Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugos teikėjai turi nagrinėti nemokamai. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ar netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų šalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ar informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
Inspekcija privalo išnagrinėti vartotojo prašymą per 20 darbo dienų, išskirtiniais atvejais terminą galima pratęsti dar 10 dienų.
Dideles ir daugiau kaip 10 kg svorio netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu pirkimo – pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Prekių kokybė gali būti įvertinta ir pirkėjo namuose.
Lietuvoje draudžiama parduoti ne maisto prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs. Vartotojas, nusipirkęs tokią prekę, turi teisę ją grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtus pinigus.
Daugiausia skundų dėl telefonų ir avalynės
Pernai inspekcija išnagrinėjo 1937 vartotojų skundus dėl gaminių ir paslaugų. Tai 1,6 proc. daugiau nei 2010 metais. 62,3 proc. vartotojų reikalavimų buvo pagrįsti – jie buvo įsigiję netinkamos kokybės prekes ar paslaugas.
Daugiausia vartotojai skundėsi dėl elektrotechnikos gaminių – mobiliojo ryšio telefonų, televizorių, kompiuterinės technikos, vaizdo, garso atkūrimo aparatų, šaldytuvų, buitinės elektrotechnikos prietaisų. Pernai gauta 690 tokių skundų (vidutiniškai kasdien po 2), t.y. 35,6 proc. visų skundų.
Antroje vietoje yra skundai dėl odos gaminių ir avalynės – pernai tokių gauta 483. Pagrįsti buvo net 407. Skundų dėl nekokybiškos avalynės ypač pagausėja pašilus orams. Pasak V.Budriuvienės, kai kurie batai nustebina net inspektorius – įmerkus juos į vandenį šis per odą bėga it per rėtį. Tai rodo, kad odos išdirbimas buvo visai ne toks, kokio reikia siūti mūsų orų sąlygoms pritaikytą avalynę.
„Baldai, avalynė ir striukės turi būti siuvami iš skirtingos odos, o kai kurie gamintojai siuva iš bet ko“, – pastebėjo vedėja.
Patys tinkamiausi mūsų sąlygoms yra vokiški, čekiški ir suomiški batai.
V.Budriuvienė minėjo atvejį, kai ilgaaulius su kailiu batus už 1700 litų įsigijusi pirkėja pasipiktino, kad greit nuskaro prie pat pado esantis odos kraštas. Pardavėjai tikino, kad tokie batai skirti ne gatvei, o tik pramogoms – nuvažiavus į koncertą žengti kelis žingsnius šaligatviu iš automobilio.
„Kad šie batai skirti ne koncertams, rodo tai, kad jie yra su kailiu“, – sakė V.Budriuvienė. Ginčas dar nesibaigė, bet vedėja mano, kad pirkėja turėtų atgauti pinigus.
Labai dažnai išyra įvairios avalynės detalės, siūlės, plyšta oda, nes siuvant ji jau būna sukapota, atsiklijuoja pakulnių apdailos medžiagos, būna nelygūs susiuvimai, kurie traumuoja kojas – vardija specialistė problemas, dėl kurių vartotojai gali reikšti pretenzijas pardavėjams.
„Tinkamai pasiūtas batas netrina kojos, jeigu, žinoma, tinka jo modelis“, – sakė vedėja.
Neįtiko baldai už 18 000 litų
Dėl tekstilės gaminių pernai gauti 106 skundai, dėl baldų ir baldinių medžiagų – 103.
Dėmesio vertas atvejis, kai nepagrįstu pripažintas skundas dėl 18 tūkst. litų kainavusio minkšto kampinio svetainės komplekto kokybės. Tokį komplektą iš katalogo įsigiję pirkėjai prašė jį pagaminti su kitu gobelenu. Gamintojui atvežus prekę pirkėjai pasipiktino, kad baldai nebeatrodo prabangiai ir stebėjosi tokia kaina.
Inspektoriai išsiaiškino, kad baldai tikrai pagaminti Italijoje ir kad 1 metro tokio gobeleno kaina yra 500 eurų.
Dėl statybos produktų, netinkamai pagamintų langų ir durų pernai gauti 89 skundai. Dažniausi jų – langai drėksta ir rasoja, blogai sumontuotos palangės. Blogai, kad langai paprastai užsakomi pas vieną gamintoją, o montuoja kitas. Tačiau skundus dėl jau įstatytų langų nagrinėja tik Statybos inspekcija.
Daug skundų gaunama ir dėl automobilių servisų paslaugų.
Skundų daugėja
Nors 2011 metais, palyginti su užpernai, skundų skaičius išaugo, tačiau pagrįstų skundų skaičius sumažėjo 1,4 proc.
Inspekcijos specialistams pavyko apginti 1102 vartotojų teises. 633 atvejais (52,4 proc.) vartotojams pardavėjai grąžino sumokėtus pinigus, 143 (11,8 proc.) atvejais netinkamos kokybės prekes ar paslaugas pakeitė kokybiškomis, 88 (7,3 proc.) atvejais neatlyginamai pašalino prekės trūkumus ar atlygino vartotojo išlaidas jiems ištaisyti, 25 (2,1 proc.) atvejais sugadintą daiktą pakeitė lygiaverčiu, 17 (1,4 proc.) atvejų sumažino prekės kainą. 196 atvejais (16,2 proc.) buvo priimtos kitos priemonės trūkumams pašalinti.
Per inspekcijos pasiūlytą terminą 105 verslininkai (8,7 proc.) nevykdė teisėtų vartotojų reikalavimų, todėl skundų tyrimo medžiaga perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai neteisminiam ginčų sprendimui.
„Jei pardavėjai tinkamai bendrautų su vartotoju, suteiktų jam daugiau informacijos, skundų tikrai būtų mažiau“, – mano V.Budriuvienė.
