Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybes pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose. 5 metus gyvuojantis privalomosios mediacijos institutas šeimos ginčuose yra vienas iš būdų ginčus spręsti taikiai nesinaudojant teisine pagalba ir nesikreipiant į teismus.
„Pastaraisiais metais matomas teisinės pagalbos poreikio mažėjimas, gyventojai mažiau kreipiasi dėl šios paslaugos. Tačiau kalbant apie baudžiamąsias bylas, tendencijos yra panašios, kai siekiama užtikrinti būtinojo gynėjo ar įgalioto atstovo dalyvavimą. Kokios priežastys sąlygoja gyventojų mažėjantį kreipimąsi? Manyčiau, kad dalis ginčų pasibaigia mediacijos metu ir nebelieka būtinybės kreiptis į teismą naudojantis nemokamomis advokato paslaugomis. Baudžiamosiose bylose nusikalstamų veikų nemažėja“, – sakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė.
Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Tokia pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Tarnybą. Prieš kreipiantis rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti teisines paslaugas. Pirminę teisinę pagalbą galima gauti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje.
Nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 398 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 536,20 Eur.
Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą ir įrodančius teisę gauti tokią pagalbą. Tai gali būti: metinė šeimos turto deklaracija, pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą ir pan. Juos galima pateikti internetu per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS, tiesiogiai atvykus į tarnybos patalpas ar siųsti paštu. Tarnyba įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai tie, kam įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo ar atstovo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo; asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, kuriems asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 proc. dalyvumo lygis, bei jų globėjai ir kt.
Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar pareiškėjo reikalavimas pagrįstas, ar atstovavimas byloje perspektyvus, tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik tiems, kam ji būtina.
Įvertinus priimamas teigiamas sprendimas ir paskiriamas advokatą teikti teisinę pagalbą. Advokatas konsultuoja, rengia dokumentus teismui, atstovauja teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju – suteikia tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai.
Ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų.
Reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, šių išlaidų valstybė neapmoka. Todėl reikia pirmiausia išnaudoti mediaciją, kuria taip pat galima pasinaudoti už valstybės lėšas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.