Beveik prieš ketverius metus panaikinta licencijuotos mėgėjiškos žūklės tvarka Nemuno deltos regioniniame parke (NDRP) grįžo kitu pavadinimu.
Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose vėl nustatytos limituotos žvejybos sąlygos. Dabar žvejams mėgėjams reikia įsigyti meškeriotojo kortelę. Ji parai kainuoja 10 Lt, savaitei – 30 Lt, mėnesiui – 50 Lt.
„Nežinau, ar bus geriau, buvau pripratęs pirkti leidimą žūklės reikmenų krautuvėje, buvo paprasta. O dabar, sako, reiks ieškoti, kas ir kur elektroniniu būdu prašymus leidimams priima“, – gūžteli pečiais prie Šyšos, šalia nuotekų valyklos, meškeriojantis vyras.
Vienos žvejybos metu Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose bus leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg bendro svorio žuvų. Vaikai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji čia galės žvejoti nemokamai tokiomis pat sąlygomis kaip ir turintys meškeriotojo korteles.
NDRP vandens telkiniuose, išskyrus telkinius, esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate ir Krokų lankos botaniniame – zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką ir Tenenio upę, taikomos tokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos: žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Išduodamos meškeriotojo kortelės parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.). Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg bendro svorio žuvų.
Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (ALIS) teikia elektronines paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims. ALIS pagalba (http://alis.am.lt/actionAbout.action) galima gauti ir meškeriotojo korteles.
Asmenys per šią sistemą gali elektroniniu būdu pateikti prašymus leidimui gauti, gali pateikti su prašymu susijusius dokumentus, atlikti elektroninį apmokėjimą už išduotus aplinkosaugos leidimus (už kurių išdavimą mokama valstybės ar kita rinkliava) bei gauti leidimą.
Nemuno delta meškeriotojų yra mėgstama, nes yra žuvingiausia iš visų Lietuvos vidaus vandenų. Tik gaila, kad ją savo pomėgiui be atodairos eksploatuojanti publika neprisideda prie jos saugojimo nuo taršos. Atvirkščiai – pakrantes paverčia sąvartynais.
Šilutės savivaldybė prieš keletą metų įvedė visuotinę rinkliavą, kurią pavadino „mokesčiu už švarią aplinką“. Bet šiukšlynai visais pašaliais, kur tik yra prieiga prie vandens, nuolat auga.
Iš trijų savivaldybių – Neringos, Klaipėdos ir Šilutės – tik pastaroji beveik prieš dešimtmetį pasiskelbė kylančia Europos turizmo žvaigžde, tik ji vienintelė turi savąją Veneciją – Minijos kaimą ir vienintelę šalyje apgyvendintą Rusnės salą, kuriai jau siūloma siekti kurortinės teritorijos statuso pripažinimo. Bet atotrūkis tarp realybės ir deklaracijų čia yra pats didžiausias.