Kiekvienas išmetame 41 kg maisto
Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos renkamos kartu su komunalinėmis atliekomis. Bet jau planuojama, kaip veiks nuo Naujųjų metų privalomas atskiras maisto atliekų surinkimas.
Teigiama, kad nemažai šalies savivaldybių jau ir dabar, ir net ne vienus metus atskirai renka biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas (žaliąsias atliekas), viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo.
Tad esminis pokytis matyt bus maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių.
Biologinės atliekos – tai biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, taip pat panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas.
Pasak Eltos pateikiamų duomenų, Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.
Apsisprendė ne visi
Maisto atliekų surinkimą daugiausiai vykdys regioniniai atliekų tvarkymo centrai
Lietuvoje ir daugelyje ES valstybių komunalinių atliekų, kurioms priklauso ir maisto atliekos, tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.
Lietuvos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja regioniniu principu, t. y. savivaldybės yra įsteigusios regioninius atliekų tvarkymo centrus, kuriems pavesta vykdyti šią funkciją. Numatyta, kad tuo pačiu regioniniu principu bus vykdomas ir atskiras maisto bei virtuvės atliekų surinkimas.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dauguma šalies savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą žada pradėti 2024 m., kaip ir įpareigoja ES. Daugelis savivaldybių šios rūšies atliekoms surinkti renkasi konteinerines sistemas, kitos prioritetą teikia maisto ir virtuvės atliekų rinkimui į maišus.
O štai Alytaus, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos rajonuose maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių pilnai įgyvendinamas jau nuo 2018 m.
Kai kuriose savivaldybėse galutinio sprendimo, kaip bus renkamos atliekos, dar iš viso nepriimta. Yra savivaldybių, kurios nėra priėmusios galutinių sprendimų, nepasirinkusios būdo tokioms atliekoms rinkti, neįvykdžiusios pirkimų, būtinų pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą.
Šilutė pasiruošusi
Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sako, kad Šilutė – ne prie pastarųjų. „Mes pasiruošę“, – sako R. Rimkus.
Pasirodo Šilutėje jau prieš kelis metus buvo nupirkta arti pusantro šimto specialių 0,12 kub. m talpos konteinerių maisto atliekoms rinkti. Šie konteineriai po Naujųjų metų (žinoma, jeigu tuomet suspėsime startuoti su šia naujove) turėtų stovėti šalia buitinių atliekų konteinerių aikštelių.
Individualių namų gyventojai maisto atliekas sėkmingai gali kompostuoti, jiems jau seniau yra išdalinta 4000 kompostavimo dėžių. Pasak R. Rimkaus, tokių dėžių ruošiamasi nupirkti ir daugiau.
Maisto atliekų surinkimui turės būti nupirktas ir specialus automobilis, tačiau jo Šilutė kol kas neturi. Jam pirkti teks skelbti konkursą, bet kol kas to negalima padaryti, mat nėra ir aiškių nurodymų, koks tai turi būti automobilis.
Surinktos maisto atliekos bus gabenamos į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą (KRATC). Šis centras šiuo metu stato specialią aikštelę, kurioje tos atliekos bus perdirbamos – smulkinamos ir pūdomos. Vėliau iš jų bus galima išgauti dujas.
Ši naujovė neabejotinai palies didžiąją dalį namų ūkių, ir ko neabejotinai reikės, tai laiko, kad kiekvienam iš mūsų susiformuotų dar vieni nauji įpročiai.
Kaip šią naujovę vertina ir ar imsis ją įgyvendinti šilutiškiai?
Agnė, gyvena daugiabutyje, dviese su vyru:
– Mes su vyru jau ir dabar atskiriame maisto atliekas, turime nusipirkę specialų konteineriuką, į jį ir metame, o kai jis prisipildo, išvežame į sodą. Ten kompostuojame. Bet pastebėjau, kad tas konteineriukas labai greit prisipildo, nors mūsų šeima tik du žmonės. Todėl džiaugiuosi, kad bus galimybė jį ištuštinti dažniau ir arčiau namų. Tai didelis patogumas.
Be to, gal tada, kai maisto atliekas atskirsime visi, ir bendrųjų atliekų konteineriai neskleis tokios smarvės, kokią skleidžia dabar, ypač – vasarą.
Miglė, su vyru augina 3 vaikus:
– Džiaugiuosi tokia naujove, manau, kuo daugiau visokių atliekų rūšiuosime, kuo daugiau perdirbsime, tuo geriau ir tvarkingiau visi gyvensime.
Mūsų šeima nemaža, tai ir maisto atliekų išmetame tikrai nemažai. Gaila, žinoma, bet kitaip neišeina, kai auga vaikai. Mes gyvename sodų bendrijoje, tad vis tiek visada šiukšlių maišelius vežame iki sodo vartų, kur ir stovi konteineriai. Tai mums nebus jokio skirtumo ar vežti 2, ar 3 maišelius.
Edvinas, gyvena vienas daugiabučio bute:
– Oi, kokia gera naujiena, pagaliau ir mes tvarkysimės kaip visas progresyvus pasaulis tvarkosi jau seniai. Ir dabar visas atliekas rūšiuoju, ir maistą būtinai atskirsiu, nors jo išmetu tikrai nedaug, nes dažnai maitinuosi ne namuose. Vietos virtuvėje dar vienam mažam indui tikrai nesunkiai atrasiu. O kaip kitaip? Kitaip negalima.
Birutė, gyvena viena savo name:
– Aš turiu savo sklypą ir visas atliekas kompostuoju, tai tos problemos neturiu. Jei ir lieka kas nors valgomo, ko jau nebenoriu, atiduodu kaimynės šuniukui, ar paberiu paukščiukams į lesyklėlę.
Apskritai vertinu tokią naujovę, bet manau, kad pirmiausia turėtume išmokti mažiau pirkti, tada ir išmesti nebereikės. Pirkime protingai, o ne pilnus vežimus maisto, tą tuštybių mugę jau laikas būtų užbaigti. Ir nepirkime perdirbto maisto, su visokiais „E“. Valgykime daugiau savo užaugintų daržovių, mėsytės, gerkime kaimišką pieną, tada ir sveikesni būsime, ir atliekų nebus, nes brangiau mokėdami gal mažiau pirksime. Tvarumo neužmirškime.
