Apvalinama galutinė suma
Naujoji tvarka nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų. Apvalinama bus tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos išliks tikslios iki cento. Jei vienu metu pirksite vieną prekę ar paslaugą, jos kainai taip pat galios apvalinimo taisyklė.
Apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais, o atsiskaitant banko mokėjimo, dovanų kortelėmis ar lojalumo kortelių taškais, mokėtina suma liks neapvalinta.
Apvalinant galutinę kainą, bus laikomasi taisyklių: jei galutinė centų suma baigsis skaičiais 1, 2, 6 ir 7 (pvz., 31, 82, 56 ar 37), bus apvalinama į mažesnę pusę (30, 80, 55, 35); jei galutinės sumos paskutinis skaitmuo bus 3, 4, 8 ir 9 – į didesnę.
Tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, bankai – ne išimtis. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad bankuose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų. Apvalinami bus tik paslaugų įkainiai.
„Jei klientas norės perlaidos, įmokos ar pavedimu sumokėti ar į sąskaitą įnešti, pavyzdžiui, 150,16 Eur – būtent tokia suma ir bus priimta. Apvalinamas bus tik konkrečios paslaugos komisinis mokestis. Tarkim, jei banko mokestis už paslaugą yra 0,62 Eur, klientui reikės sumokėti 0,60 Eur“, – sako J. Ivaška.
Bus galima atsiskaityti
1 ir 2 centų monetos ir toliau liks teisėta atsiskaitymo priemone, jomis galėsite ir gauti grąžą, ir mokėti patys pagal galiojančią tvarką. Jei atsiskaitydami grynaisiais nesutiksite mokėti suapvalintos sumos, prekė ar paslauga negalės būti parduota. Tačiau nesuapvalintą sumą visuomet galėsite sumokėti kortele.
Jei esate sukaupę daug smulkių monetų ir norėsite jas išsikeisti, tai bus galima padaryti Lietuvos banko kasose, komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų skyriuose. Bet jokios būtinybės tai daryti nėra, nes smulkiosios monetos galios tol, kol natūraliai išnyks iš apyvartos.
Pasinaudodami situacija, gali suaktyvėti ir sukčiai. „Daugelis prisimena istorijas, kai į namus vaikščioję sukčiai „surašinėdavo litų serijinius numerius“ ir žadėdavo juos geru kursu iškeisti į eurus. Nenustebčiau, jei pasinaudoję numatomais pokyčiais, piktavaliai vėl suaktyvėtų. Prisiminkite, kad dėl numatomų apvalinimo pasikeitimų jokių monetų keitimo, surinkimo ir panašių „paslaugų namuose“ niekas neplanuoja“, – pabrėžia J. Ivaška.
Dingę milijonai
Lietuvoje apyvartoje esančių 1 ir 2 ct monetų kasmet padaugėja po 30 milijonų ir šiuo metu yra daugiau nei 300 mln. vienetų. Nors jos sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų, jų vertė tesiekia 3 proc. (4,8 mln. eurų) visų cirkuliuojančių monetų vertės.
Kasmet žmonės pameta ar į taupykles susideda apie 50 tonų 1 ir 2 ct monetų, kurių vertė – apie 300 000 eurų. Nuo 2015-ųjų šių „paklydėlių“ suma jau pasiekė 3 mln. eurų. Į centrinį banką negrįžta net 70 proc. smulkiųjų monetų, tad dauguma jų panaudojamos vos kartą gaunant grąžą.
Kasmet į apyvartą išleidžiamų 1 ir 2 ct monetų bendras svoris yra apie 80 tonų. Atsisakius jų kaldinimo, sumažės vario ir plieno poreikis bei anglies dvideginio ir plastiko patekimas į aplinką.
Smulkiausias monetas iš apyvartos jau šalina Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija ir Estija.
BNS inf.