Lydekų ir sterkų žvejybos draudimai pernai buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti išteklius. Daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, o šiuo metu jis mažesnis.
Plėšriųjų žuvų gausumas svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką. Plėšrūnų neišgaudomos menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.
Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami ir žvejybos įrankiai, valtys. Pažeidėjams teks atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai sumokėti už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės po 240 eurų. Jei žuvys bus sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks pakloti 3 kartus didesnę sumą.
Nuo kovo 1 d., įsigijus žvejo mėgėjo kortelę limituotai stintų žvejybai, galima žvejoti stintas tinkliniu samčiu nustatytose Nemuno, Skirvytės, Atmatos, Pakalnės, Auštumalės ir Minijos upių atkarpose.
Administracinių nusižengimo kodekse už mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ar iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą numatyta bauda nuo 90 iki 290 eurų.