Deimantas – brangiausias ir stipriausias brangakmenis. O žmonės, kuriuos aplankiau, prieš porą metų atšventę deimantinį vestuvių jubiliejų, vis dar tokie stiprūs optimistai, kaip deimantai. Išgyvenę sunkius laikotarpius, sveikatos sutrikimus, praėję gyvenimo universitetus, išauginę trejetą vaikų, sukūrę savo jaukių namų aplinką, gyvena santarvėje ir niekuo nesiskundžia.
Jaunoji „nusipirko“ jaunąjį
Pavasarėjančiu keliu Šilutė-Klaipėda suku Vilkyčių link, kur gyvenvietės pradžioje susitikimo laukia Danutė ir Stasys Matoniai ir ypatinga jų gyvenimo ir meilės istorija.
Susitinkame jų vestuvių dienos išvakarėse, balandžio 26-ąją. Sunku įsivaizduoti, kad šiai porai net 62 kartus obelys žydėjo, kad 62 kartus vasara savo karštį, darbus, ruduo derlių dovanojo, o žiemos šaltis 62 kartus piešė raštus ant langų.
Didelės, išpuoselėtos ir skendinčios gėlėse sodybos prieangyje, pasitinka du kalbūs ir besišypsantys senukai. Lėtu žingsniu, pasiramsčiuojamas lazdele, ateina Stasys, atidaryti kiemo vartų…
Stasiui 86-šeri, Danutė įkopė į 81-uosius. 45-tieji metai bėga, kai jie gyvena Vilkyčių centre ir tuo džiaugiasi. Susitiko ir gyvenimo pradžią kūrė Šilininkuose, Stasio tėvų namuose. Prasidėjus masinei kaimų melioracijai – tradicinio kaimiško gyvenimo naikinimui buvo visais būdais įkalbinėjami keltis į Vilkyčius ir ten dėti savo gyvenimo pamatus. Taip ir padarė, ir dėl to niekada nesigailėjo, tik džiaugėsi, kad ir parduotuvė, ir mokykla, ir darbas, ir medikai šalia, kad nebereiks gyventi kažkur atokiame vienkiemyje.
Nors Šilininkų kaime gyveno kaimynystėje, bet susipažino Stasiui grįžus iš armijos. Draugavo, kartu į šokius, į pasimatymus eidavo. Stasys brolį turėjo, abiem broliams Danutė patiko. Nors kaip ji sako, kad galėjo rinktis, jos širdis labiau prie Stasio linko. Stasys buvęs ramaus ir gero būdo, net savo uždarbį mamai atiduodavo. Jokių santaupų neturintį jaunikį jaunajai teko „nusipirkti“ pačiai, sumokant kelis rublius Civilinės metrikacijos skyriuje registruojant santuoką. Iš to „pirkimo“ iki dabar draugiškai šaiposi, šmaikštumo nestokojanti pašnekovė.
Po dviejų metų draugystės, atšventę vestuves, pradėjo kurti savo gyvenimą. Tuokėsi, vaikus krikštijo ir santuoką registravo Priekulėje.
Yra kuo džiaugtis
Pirmagimė jau buvo gimusi, kai atvyko kurtis Vilkyčiuose. Po truputį, sunkiai dirbdami, patys pasistatė ir įsirengė namus, vis gražindami ir puoselėdami aplinką.
Užaugino dukrą ir du sūnus, visi laimingas šeimas sukūrę, mokslus baigę, dirba, tėvais rūpinasi. Tėvus pradžiugino 7 anūkų būriu ir dviem proanūkiais.
Danutė visą gyvenimą po namus triūsė, vaikus augino, ūkį prižiūrėjo, nes šeimos galva dirbo traktorininku ūkyje nuo ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro. Visada santaikoje ir santarvėje, neišgyveno dėl vyro paklydimų ir po karčemas neieškojo. Danutė džiaugiasi, kad sutuoktinis niekada nerūkė, nerūko ir sūnai, o stiklelį tik prie progos pakelia.
„Ar būna šeimoje žiežirbų, nesutarimų?“ – smalsauju? „O kurie gi namai be dūmų“, – su tarmišku prieskoniu antrindamas žmonai šypsosi Stasys. Abu sutartinai linksi, kad šeimoje visada buvo pagarba ir abipusis supratimas, susižodžiavo ir vėl ramiai kalbasi. „Pasipykstam, bet rimtai susipykę niekada nebuvom. Gal, kad daug darbų ir rūpesčių turėjom“, – užbaigia lyg susitarę.
Po pauzės Danutė garsiai mąstydama atsidūsta, kad į visus klausimus atsako pats likimas… „Gimei ir atsinešei paskyrimą: su kuo gyvensi, kiek vaikų užauginsi, kaip nugyvensi, kiek šioje žemėje laiko praleisi. Matydamas Dievulis mus tiek daug dirbančius nepasiima, vis dar leidžia dirbti ir gyventi. Jau ir artimųjų nedaug turim, visus pasiėmė, o mus dar laiko“.
Nė dienos be veiklos
Lazdele pasiramsčiuodami, sunkiai judėdami, bet abu su šypsenomis vis puoselėja savo sukurtą grožį. Tai paravi, tai pasikapsto apie pasodintus augalus, net iki šiolei savo daržoves užsiaugina. Kai pavargsta, susėda televizorių pažiūrėti, pasišnekučiuoti.
Keliauti nemėgsta. Geriausia čia, namų aplinkoje. Džiaugiasi kai vaikai aplanko, kartu šventes švenčia. Švęsti, bendrauti labai patinka.
„Gyvenimą pamatai tik vaikuose, anūkuose, proanūkiuose, – liūdnesniu balsu tarsteli. Smagiausios gyvenimo akimirkos užfiksuotos nuotraukose, o jų įspūdingas kiekis sudėtas į albumus ir vokus. Dar padėkos raštuose už gražiai tvarkomą sodybos aplinką. Bet vėl su šypsena veide užbaigiame pokalbį, kad visa gyvenimo prasmė, ilgumas ir turtas – darni šeima. Tik dėl jos visą gyvenimą verta gyventi ir stengtis, tai neįkainojama laimė.