Problema ne nauja
„Sniegui ištirpus viešosiose Šilutės erdvėse – parkuose, stadionuose – baisu ir koją ant žemės statyti, nei pasivaikščiosi nei pavasariu pasigrožėsi“, – pyksta „Šilutės naujienų“ skaitytoja Vida.
Moteris guodžiasi, kad anądien bandydama pereiti Cintjoniškių gatvėje esantį stadioną saulėtą dieną negalėjo pakelti akių į dangų, nes nebuvo kur saugiai padėti koją – tiek šunų paliktų krūvelių gulėjo ir ant tako, ir žolyne.
Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėse numatyta, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, jog jų gyvūnai neterš aplinkos, o priteršus – išvalyti. Tačiau, pasak UAB „Šilutės komunalininkas“ vadovo Audriaus Benkunsko, ši problema kiekvienais metais išlieka aktuali: šilutiškiai vis dar neįpranta surinkti augintinių paliktus „kakučius“. Dėl to pavasariui atėjus ir komunalininkams darbo padaugėja: jie taip pat renka gyvūnų paliktas krūveles.
Policija rengs reidus, Savivaldybė nesikiš
Pasak Šilutės r. policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino, Šilutėje kaip ir kiekvienais metais bus vykdomi policijos reidai į šunų vedžiojimo vietas. Bet ir Savivaldybė turėtų prisijungti prie šios problemos sprendimo.
Policija, skatina nelikti abejingais ir pastebėjus, kad šeimininkai palieka augintinių „gėrį“, skambinti telefonu 112 ir informuoti apie tokį nusižengimą.
Šilutės savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Mindaugas Būdvytis, sako kad yra šunų vedžiojimo taisyklės, bet yra ir žmonių pareiga laikytis įstatymų. Pasak M. Būdvyčio, prisidėti prie susidariusios situacijos gerinimo Savivaldybė jokių papildomų priemonių neturi ir jokių veiksmų nesiims.
Kyla pavojus žmonių sveikatai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad kartu su pavasariu ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinama liga yra toksokarozė, ja daugiausia dėl prastų higienos įgūdžių užsikrečia vaikai. Dar viena liga – toksoplazmoze – dažniau užsikrečia miesto gyventojai, dažniausiai – moterys, nes jos gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže.
Susirgimai echinokokoze dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kaimo gyventojams. Ši liga gali plisti naudojant vandenį daržų laistymui iš atvirų gamtinių vandenviečių, kurios gali būti užterštos laukinių gyvūnų ar šunų išmatomis, per blogai nuplautas daržoves, vaisius ir uogas, ar per sumedžiotus bei ūkiuose auginamus švelniakailius gyvūnus.
ULAC specialistai pataria žmonėms laikytis higienos: grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su augintiniais būtina kruopščiai plauti rankas po tekančiu vandeniu su muilu. Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves. Savo augintinius reguliariai reikia skiepyti, gydyti.
