Gorainiai šiemet savo kaimo šventę surengė ne tik Onutėms pašlovinti, bet ir paminėti tris gorainiškiams svarbius jubiliejus.
Prieš 15 metų Antaninos Auksorienės ir Salomėjos Pakalnienės suorganizuota pirmoji kaimo Onų pagerbimo šventė taip visiems patiko, kad ji laukiama ir organizuojama kiekvienais metais ir yra vis įdomesnė bei didingesnė.
Šiemet 95 metai sukako nuo tada, kai šiame kaime buvo įkurta mokykla. Vainuto gimnazijos direktorius Antanas Jonikas apgailestavo nežinojęs, kad Gorainių mokykla artėja prie tokio jubiliejaus. Jis sakė būtų iš valdžios išprašęs dar bent kelis metelius pradinės mokyklos neuždaryti. Bet dabar jau – šaukštai po pietų.
Šiemet gorainiškiai paminėjo ir 400 metų gyvenvietės jubiliejų, nes žinojo, kad prieš tiek metų Gorainiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau ruošdamiesi jubiliejui, gorainiškiai gavo neoficialių žinių, kad senuose archyvuose yra ir senesnių dokumentų, kuriuose minimi Gorainiai. Tad ateityje bendruomenė galės tikslinti istorines žinias.
Atidengtas paminklinis akmuo
Šventė prasidėjo paminklinio akmens, skirto Gorainių 400-osioms metinėms, atidengimu bei pašventinimu.
Akmenį gorainiškiams parūpino seniūnas Vitalijus Mockus, o dailų jo padą iš nedidelių akmenų sumūrijo vainutiškis meistras Kazimieras Bidva su pagalbininkais. Ąžuolo lentą su jubiliejaus užrašais išdrožė ir prie paminklinio akmens pritvirtino meistras Arūnas Šimelis iš šalia esančio Aušbikavio kaimo. Tas pats meistras, kuris 2009 m. Gorainiuose pastatė koplytstulpį su tikėjimo ir patriotiškumo simboliais, o šiemet savo gimtajame Aušbikavyje pastatė kryžių čia gyvenusiam poetui Silvestrui Valiūnui atminti.
Jubiliejinį paminklą atidengė bendruomenės pirmininkė S.Pakalnienė su Vainuto seniūnu V.Mockumi, šventino parapijos kunigas Dainoras Židackas.
Šventę papuošė ir auksarankės Valentinos Vingienės dovana – siuvinėtų paveikslų paroda, kurią visi norintieji galėjo pamatyti prie bendruomenės namų.
Kraštietis Ipolitas Petrošius pristatė savo knygą „Gorainių kaimui 400 metų. O Petrošiams?..“, parašytą specialiai šiam kraštui ir savo giminei. Guvus senolis kartu su vaikaite gorainiškiams grojo akordeonu ir smuiku.
Už bendruomeniškumą ir darnias šeimas
Šiemet šventės globėja buvo pavadinta Šilutės rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Marytė Janavičienė, kuri gorainiškiams padėjo gauti nemažą dalį lėšų šventei organizuoti. Tačiau, pasak S.Pakalnienės, be pinigų reikia ir talkininkų visiems pasiruošimo darbams nudirbti. Todėl ji dėkojo šiemet bendruomeniškiausiems savo talkininkams ir padėkos raštus įteikė gorainiškiams Nijolei ir Antanui Auksoriams, Sonatai ir Petrui Remeikiams.
Kadangi šie metai paskelbti Šeimų metais, bendruomenės pirmininkė S.Pakalnienė ir seniūnas V.Mockus padėkos raštus bei dovanėles įteikė darnioms ir pavyzdingoms šeimoms. Šiemet tokiomis pavadintos Sonatos ir Egidijaus Juodženčių, Praksedos ir Tomo Bagdonų, Vilijos ir Antano Keserauskų šeimos.
Politikų antplūdis
Onų bei jubiliejinių metų pagarbinti į Gorainių šventę suplūdo nemažas būrelis politikų. Jau antrą parlamentaro kadenciją įpusėjęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis tikriausiai nė karto nėra praleidęs Onų šventės. Šį kartą jis buvo verčiamas net pasižadėti, kad jeigu šeimoje susilauks mergytės, tai jos vardas būtinai bus Onutė. Seimo narys neišsigynė pažado, bet sakė, jog turi nedaug vilties auginti Onutę, nes jo giminėje dažniausiai gimsta tik berniukai.
Vainutiškis rajono politikas Vytautas Laurinaitis, dabar stojęs prie savivaldybės vadovo vairo, irgi nepraleidžia Oninių Gorainiuose. Kartu su meru atvyko ir daugiau rajono politikų – jo bendražygis, „tvarkietis“ Steponas Kazlauskas, 
socialdemokratai Daiva Žebelienė, Alfonsas Vanagas, Saulius Vytuvis, Antanas Kubaitis ir mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Pastarasis Gorainių bendruomenės pirmininkei S.Pakalnienei įteikė Seimo nario Artūro Skardžiaus sveikinimo raštą ir didžiulį šakotį.
Visi politikai sveikino, teikė gėles Onutėms, kurių šiemet į šventę atėjo šešios. Tačiau pati saldžiausia dovana joms atiteko iš jų kaimyno Kazimiero Budrio rankų – kiekvienai po indelį šviežio liepų medaus.
Visi šventės svečiai, ypač tie, kurie ką nors sveikino ar buvo pasveikinti patys, nuo scenos buvo lydimi į „karčemą“ – prie kaimiškomis gėrybėmis nukrauto stalo.
Scenoje grojo K.Budrys, I.Petrošius, Danguolė Jonelienė su vyru, Kęstutis Eglynas iš Pagramančio, jaunimo kantri muzikos grupė „Karčemėlė“, Antanas Čapas, o vėliau jaunimą linksmino Arvydas iš Tytuvėnų. Šokiai baigėsi vėliau, nei danguje sužibo UAB „Egmina“ vadovų Česlovo Barausko ir Remigijaus Baltučio dovana – fejerverkai.