Šis laikotarpis itin tinkamas tokiems darbams, nes ereliai jau būna paruošę lizdus perėjimui, bet dar nėra padėję kiaušinių, todėl paukščiai nebaidomi iš lizdų. Pagal šviežius erelių veiklos požymius galima nustatyti, kurie lizdai šiais metais bus užimti.
Jūriniai ereliai kiaušinius deda vasario pabaigoje – kovo pirmoje pusėje. Dėtyje būna 1–3 balti kiaušiniai, kuriuose ereliai peri 35–42 dienas.
Daugiau nei du dešimtmečius muziejaus ornitologai atlieka jūrinių erelių ir kitų plėšriųjų paukščių tiriamuosius darbus Nemuno deltos regioniniame parke ir aplinkiniuose miškuose. Bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistais, šių metų kalendorinės žiemos pabaigoje buvo tikrinamos jūrinių erelių lizdavietės ir ieškoma naujų.
Vasario viduryje, atšalus orams ir vandens telkiniams pasidengus ledu, erelių lizdai tapo lengvai pasiekiami šiame dažnai potvynių skalaujamame krašte. Kasmetinių darbų metu patikrinta daugiau nei 20 šių paukščių lizdaviečių, rasti 4 nauji lizdai, taip pat aptikti keli kitų plėšriųjų paukščių lizdai žinomose ar potencialiai veistis tinkamose buveinėse. Vakarais buvo klausomasi didžiųjų apuokų balsų.
Primename, kad perėjimo metu jūriniai ereliai yra itin jautrūs, todėl bet kokia žmogaus veikla šalia lizdų gali būti šiems paukščiams pražūtinga. Pabaidyti iš lizdų, jie gali apleisti savo lizdavietę, o dėtis žūti, todėl aptikus šių erelių lizdą reikia kuo greičiau pasišalinti.
T. Ivanausko zoologijosmuziejaus inf.