Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius sumažėjo nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka. Gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Per pastaruosius metus pastebima įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencija – 67 proc. įmonių vadovų mano, kad patys yra atsakingi už korupcijos plitimą Lietuvoje. 2021 m. taip manančių buvo 44 proc.
„STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ naujausiais duomenimis, Lietuvoje vis rečiau susiduriama su kyšininkavimu, tačiau korupcijos problemos aktualumas visuomenėje nemažėja. Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi gydymo įstaigose, Seime, teismuose, savivaldybėse bei tarp politinių partijų. Be to, trečius metus iš eilės prastėja energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimas. Pagrindiniu antikorupciniu iššūkiu išlieka menkas visuomenės ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.
Problema išlieka
37 proc. gyventojų korupciją nurodė kaip rimtą problemą šalyje, tyrime tarp 19 vertinamų problemų korupcija atsidūrė 5 vietoje (2022 m. – 34 proc.). Įmonių vadovai korupciją kaip rimtą problemą paminėjo 9-oje vietoje – 24 proc. (2022 m. – 24 proc.), o valstybės tarnautojai – 7-oje vietoje – 28 proc. (2022 m. – 32 proc.). Vienas iš 5 respondentų manė, jog korupcijos mastai per pastaruosius metus sumažėjo (20 proc.), o 1 iš 4 – kad augo.
Savivaldos lygmeniu respondentai kaip labiausiai korumpuotus įvardijo viešųjų pirkimų skyrius ar komisijas, statybos skyrius, žemės duomenų skyrius, verslo licencijavimo ir leidimų skyrius bei architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius.
Respondentų vertinimu, labiausiai paplitusios korupcijos formos Lietuvoje – nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms priėmimas bei įgaliojimų viršijimas. Gyventojų nuomone, lyginant su ankstesniais metais, visos šios korupcijos formos buvo paplitusios labiau, o įgaliojimų viršijimo paplitimo vertinimas išaugo net 10 proc. 56 proc. įmonių vadovų akcentuoja sprendimų priėmimo vilkinimą kaip vieną labiausiai paplitusių korupcijos formų.
Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis atsakymais, blogėjo trečius metus iš eilės. Dabar ši ministerija vertinama kaip labiausiai korumpuota. Kaip ministerijos, kuriose korupcija paplitusi labiausiai, įvardintos Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos.
Kyšio reikalaujama rečiau
IIgalaikėje perspektyvoje gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Davusių kyšį gyventojų pastaraisiais metais buvo 9 proc. (2022 m. – 10 proc., 2018 m. – 12 proc., 2014 m. – 24 proc.). Gerokai rečiau kyšį teko duoti gyventojams iki 35 metų (3 proc.). Per metus kyšį nurodė davę 1 proc. valstybės tarnautojų. Kyšio davimo patirtis tarp įmonių vadovų nesikeičia nuo 2014 m. Naujausiame tyrime 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį sprendžiant su verslu susijusius reikalus.
Su didesne kyšio prievartos rizika gyventojai toliau susiduria sveikatos apsaugos sektoriuje, nors rodikliai šiose įstaigose mažėja. Dažniausiai su kyšio reikalavimu susidurta respublikinėse ligoninėse ir klinikose (12 proc.), ir miestų ir rajonų ligoninėse (9 proc.). Dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas buvo susijęs su chirurginėmis operacijomis.
Rizika stebima privalomos automobilių techninės apžiūros centruose, kur reikalus tvarkę gyventojai teigė susidūrę su kyšio reikalavimu (8 proc.).
Sprendimus lemia ne visos grupės
Vertinant sprendimų priėmimą Lietuvoje, 42 proc. gyventojų, 31 proc. įmonių vadovų ir 24 proc. valstybės tarnautojų pasisakė, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras arba visiškai uždaras. Mažėjo sprendimų priėmimą kaip atvirą vertinanti valstybės tarnautojų dalis – 2023 m. tokių buvo 15 proc., 2022 m. – 20 proc., 2021 m. – 31 proc.
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, didžiausia įtaka sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos, farmacijos ir statybų sektoriuose. Dažniausiai minėti įtakos darymo būdai tie patys, kaip ir anksčiau: naudojimasis pažintimis, neoficialūs susitikimai ir finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Silpnas pasiryžimas kovoti
Dėl korupcijos paplitimo respondentai atsakingais laiko valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus ir politikus. Per praėjusius metus sumažėjo manančių, kad jie ir jų artima aplinka taip pat atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje. Atsakomybę dėl korupcijos paplitimo sau prisiima 42 proc. gyventojų, kai 2022 m. buvo 48 proc. Atsakingais savo šeimą bei pažįstamus laiko 43 proc. gyventojų (2022 m. – 49 proc.).
Pastebimos įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencijos. Tyrime 67 proc. jų manė, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą, palyginti su 63 proc. 2022 m. ir 44 proc. 2021 m.
Respondentai nėra nusiteikę pranešti apie korupciją. Nors 55 proc. teigė pasitikintys STT ir 58 proc. žino, kur pranešti, tik 13 proc. pasirinktų tai padaryti. Tarp įmonių vadovų 71 proc. žino, kur galima kreiptis, bet tik 1 iš 4 yra nusiteikęs pranešti. Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas yra aukštesnis nei kitų tyrimo grupių. 71 proc. tarnautojų žino, kam pranešti, o 50 proc. teigė, kad praneštų apie korupciją su ja susidūrę.
Pagrindinės nepranešimo apie korupciją priežastys išlieka nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes su tuo susijusių asmenų vis tiek niekas nenuteistų. Gajus ir įsitikinimas, kad tie, kas praneša, galų gale nukenčia skaudžiausiai.
Pagal STT inf.