Miškininkai pataria visų pirma atkreipti dėmesį į gamos objektus:
daugelio medžių žievė šiaurinėje pusėje grubesnė. Beržo žievė baltesnė ir švaresnė pietinėje pusėje. Pušų kamienai šiaurinėje pusėje po lietaus pajuosta;
medžiai, akmenys, mediniai ar čerpių stogai šiaurinėje pusėje labiau padengti kerpėmis ir samanomis;
skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas statesnis nei pietinis;
pavasarį sniegas anksčiau nutirpsta pietiniame kalvos šlaite, be to, jis greičiau sužaliuoja.
Dar vienas kelrodis – kvartaliniai stulpai. Visi stambesni valstybiniai miškai yra padalinti kvartalais, tarp kurių iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus susikerta keturių metrų pločio linijos. Čia galima matyti įkastus kvartalinius stulpus, ant kurių užrašyti skaičiai, pagal kuriuos tiksliai nustatoma pasaulio kryptis.
Atsiminkite taisyklę: gretimų kvartalų numeriai didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Pavyzdžiui, ant kvartalinio stulpo keturių šonų užrašyti tokie skaičiai: 4, 5, 15, 16. Mažųjų skaičių pora atsukta į šiaurę, didžiųjų į pietus. Atsistojus iš mažesniųjų skaičių pusės stulpo briauna tarp 4 ir 5 rodys linijos kryptį į šiaurę, o tarp 15 ir 16 – į pietus. Tarp 4 ir 15 bus vakarai, tarp 5 ir 16 – rytai.
Miškuose kvartalinės linijos paprastai nebūna ilgesnės nei kilometras, tad net ir klaidžiausiame miške tiesiai žygiuodami greitai išeisite į liniją, kurioje rasite kvartalinių stulpų. Iš grybų ar uogų paieškų grįžti bus paprasčiau, jei įsidėmėsite, prie kurio kvartalo savo kelionę pradėjote. Vadovaujantis stulpų numeracija taip pat lengviau ieškoti artimiausio kelio.
Orientacija dažniausiai pametama vakarop, tad gali trūkti laiko tokioms kvartalinių stulpų studijoms. Pravartu prieš išvyką išsibraižyti mišką ant popieriaus lapo, padalinti jį kvartalais ir juos sunumeruoti. Taip įsiminsite miško teritoriją, bus lengviau orientuotis, o pasiklydus – nepasimesti.