Nuo pat gimimo mažoji Gintarės ir Tomo Plungių dukrelė Meda kovojo su negalia, neleidusia jai laisvai judėti ir kalbėti. Šeima darė viską, kad dukra galėtų atsistoti ant kojų – vežiojo į reabilitacijas Lietuvoje ir Slovakijoje, lavino individualiuose užsiėmimuose. Medos raida gerėjo ir tėvams teikė vilčių, kad vieną dieną ji vaikščios.
Penkerius metus šeimai sekėsi labai gerai, iki tos lemtingos balandžio dienos, kai likimas šeimai antrą kartą sudavė stiprų smūgį. Nežinia kodėl, Medutė susirgo smegenų uždegimu. Panirusi į komą, mergaitė iš jos pabudo jau kitokia: nevaldo vienos rankytės, sutriko pusiausvyra, todėl ji nebesėdi pati, atsirado ir epilepsija.
„Šiandien daug sunkiau nei tada, kai praėjus mėnesiui po gimimo, pradėjo aiškėti, kad Medutė kitokia. Mintyse – neviltis ir be galo baisu. Bet Medutė vėl startuos – tereikia Jūsų pagalbos“, – tiki mama Gintarė.
Patyrė smegenų uždegimą
Gintarė pasakoja, kad augindama Medą jau nebeklausdavo, kodėl jiems
gimė neįgalus vaikelis – gyveno, mylėjo ir džiaugėsi kiekviena diena. Pasaulis atrodė tobulas, o džiaugsmo teikė kasdien stiprėjanti Medutė.
„O tada per vieną dieną viskas dužo ir žemė tiesiog išslydo iš po kojų. Reanimacija, nerimas, nežinomybė ir baisi diagnozė – smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai… Jaučiuosi taip, lyg iš manęs atėmė sveiką vaiką, jau antrą kartą. Aš ir dabar nežinau, kaip bus. Viena diena nubraukė per 5 metus taip sunkiai ir atkakliai iškovotus Medutės fizinius gebėjimus“, – pasakoja mergaitės mama. 
Kas mergaitei sukėlė smegenų uždegimą – neaišku. Pradžioje gydytojai galvojo, kad tai herpeso virusas, bet vėliau šią diagnozę atmetė atlikus išsamesnius tyrimus.
„Gydytojai atliko daugybę tyrimų ir visus įtarimus atmetė: tiek erkinį encefalitą, tiek Laimo ligą, tiek gripą, tiek koronavirusą“, – sakė G. Plungienė.
Negana to, kad Medutei ištino smegenys, dar įvyko galvos kraujagyslių spazmas. Atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad dabar mergaitės smegenys atrodo lyg po insulto. Baisiausia, kad kraujagyslių spazmai ateityje gali kartotis. Po smegenų pažeidimo Medutei atsirado ir epilepsija.
G. Plungienė dėkinga Kauno klinikų vaikų neurologams, kurie daug skaitė užsienio literatūros, domėjosi ir ieškojo būdų, kaip padėti.
Pas dukrą įleido per gimtadienį
Savaitę po nelaimės Meda praleido Klaipėdos ir Kauno vaikų ligoninių reanimacijos skyriuose, vėliau buvo šešių savaičių gydymas Kauno klinikose. Dabar jau praėjo savaitė, kai mama ir dukrytė Kauno vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ ir čia bus iki liepos vidurio. Namuose jų laukia tėtis Tomas ir vyresnioji dukrytė Elzė, kuri rudenį jau eis į pirmąją klasę.
Gintarė neslepia, kad jai labai sunku, ji vis dar negali susitaikyti su užklupusia liga, kartais viskas atrodo lyg baisus sapnas. Prisiminti Medutę, kokia ji buvo ir matyti kokios būklės yra dabar – be galo sunku. Nors dukra ir buvo neįgali, bet šeima su ja susikalbėdavo.
„Žiūriu nuotraukas ir video, kaip ji žaidė, sėdėjo, kalbėjo savo kalba, prilaikoma žengė savo kojytėmis… Ir taip skauda širdį, kad norisi tik rėkti ir rėkti. Bet negaliu“, – atvirauja Gintarė.
Visgi motinos meilė stipresnė už viską, mama visa savo esybe stengiasi dukrai padėti.
Kai Medutė buvo išvežta į reanimaciją Kaune, dėl karantino mamos pas ją neįleido. Bet Gintarė atvažiavo į Kauną, išsinuomojo butą, kasdien eidavo pasivaikščioti prie Kauno klinikų, pažvelgdavo į Vaikų reanimacijos skyriaus langus – dukrą aplankydavo nors mintimis.
„Nors ir neleisdavo su ja matytis, buvo ramiau, kad ji netoliese, norėdavosi šalia pabūti“, – nerimo kupinas dienas prisimena ji.
Pasimatyti su dukra Gintarei buvo leista per jos pačios gimtadienį – balandžio 14 dieną. Moteris prisimena, kad 35-asis gimtadienis buvo ir pats geriausias, ir pats baisiausias…
Ir nors susitaikyti su likimo smūgiu sunku, Gintarė džiaugiasi, kad Medutė neliko gulėti be jokio suvokimo. Ji supranta, ką sako mama, ir nors nečiauška savo kalba, jos kalbasi širdimis.
Derins reabilitaciją Lietuvoje ir Slovakijoje
Po smegenų uždegimo kairė Medos kūno pusė liko paralyžiuota. Kairę rankytę mergaitė laiko sulenkusi per alkūnę, pritraukusi prie kūno, ranka nevalingai juda ir trukdo, ypač einant miegoti. Mergaitė ja nieko negali daryti, nenulaiko jokio daikto. Kadangi pusė Medos kūno raumenų tapo silpnesni, ji nebegali sėdėti. Sunkiau Medutei ir susikaupti, bet supranta viską, kas sakoma, paprašyta paduoda rankytę ar įdeda žaisliuką.
Medutės laukia ilga reabilitacija. Gintarė džiaugiasi, kad šiuo metu jos yra Kauno „Lopšelyje“, kur yra buvusios ir anksčiau. Čia Meda išmoko daug pažintinės raidos dalykų, taip pat koncentruoti dėmesį.
Iki šios nelaimės du kartus per metus šeima važiuodavo į Slovakijos reabilitacijos centrą „Adeli“. Mama tikisi, kad ten pavyks lankytis ir toliau ir tokiu būdu derinti reabilitaciją Lietuvoje bei užsienyje, nes metodikos šiek tiek skiriasi.
Medutei reikės ir privačių užsiėmimų bei technikos. Po patirtos ligos reikės tokių dalykų, apie kuriuos šeima niekada nepagalvodavo anksčiau, pavyzdžiui specialaus stuburą prilaikančio vežimėlio. Toks kainuoja daugiau kaip 3000 eurų. Kasdieniniame gyvenime reikia ir daugybės kitų dalykų, lengvinančių Medos ir jos šeimos kasdienybę.
Jeigu norite padėti Gintarės ir Tomo Plungių šeimai, iki liepos 1 dienos dar galite skirti 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio.
MEDOS PLUNGYTĖS PARAMOS FONDAS:
Įmonės kodas 304477176
SEB sąsk. LT74 7044 0600 0814 8221
SWIFT (BIC) kodas: CBVILT2X
Mokėjimo paskirtis: Medos Plungytės reabilitacijai