Visą vasarą Juodkrantės Gintaro įlanką puošė nendrinės skulptūros, kurias penki menininkai iš Lietuvos ir Latvijos pagamino įkvėpti baltų legendų. Kuršių marių bangos sūpavo ir „Sagą“ – šilutiškio menininko, dailės mokytojo Andriaus Sirtauto pagamintą skulptūrą.
Rugsėjo 22-ąją – Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės dieną, penkios įspūdingos nendrinės skulptūros atgijo liepsnų šokiu, kurį palydėjo bei papildė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“.
Kūrė baltų motyvais
Nendrinės skulptūros – jau daugiau nei 15 metų neatsiejama Kuršių nerijos tradicija ir vietinės kultūros dalis. Visą vasarą Lietuvos ir Latvijos menininkų kurti kūriniai puošė Gintaro įlanką, o Rudens lygiadienio metu suliepsnojo, sukurdamos jaukią ir prasmingą šventę, šiemet skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Anot organizatorių, baltų legendų tema pasirinkta neatsitiktinai. Kuršių nerija garsėja legendinėmis vietomis. Pati Gintaro įlanka yra apaugusi legendomis, nes ji susijusi su gintaro kasimu, žymiuoju Juodkrantės gintarinių amuletų lobiu.
Šių metų simpoziumo tema „Virsmas“ skirta įprasminti pokyčių metą Lietuvos pusiasalyje – tarpukario laikotarpį. Šiais metais ugnis apsigyveno šiose skulptūrose: šilutiškio A.Sirtauto „Sagoje“, Kazio Venclovos „Valtininkuose“, latvio Zigmundo Vilnio „Gėlėse metinėms“, latvės Agnesės Rudzites-Kirillovos „Derliaus laive“ ir Povilo Šorio „Vėlelės spiečiasi“.
Motyvas – saga iš lobio
A.Sirtautas skulptūrą, kartu su kitais menininkais gamino pirmoje birželio pusėje. Nendrinės skulptūros gamyba jam dubliavosi su smėlio skulptūros gaminimu (taip pat Juodkrantėje), taigi buvo sunkoka suderinti laiką.
„Šiemet dariau „Sagą“ – tai toks gintro amuletas kuris buvo rastas Juodkrantėje Gintaro įlankoje. Ten buvo rastas gintarinis lobis akmens amžiaus, net ir vadinasi Juodkrantės lobis. Aš ėmiau motyvą – sagą iš lobio. Ir simboliška – pastačiau toje vietoje, kur lobis buvo rastas“, – apie savo skulptūrą pasakoja šilutiškis menininkas.
Kadangi patirties gaminti nendrines skulptūras Andrius jau turi, gaminti šiemetinę „Sagą“ jam nebuvo sudėtinga. Svarbiausia buvo gerai apgalvoti, kaip pasidaryti kuo lengvesnę konstrukciją, kuri išlaikytų pajūrio štormus.
Skulptūrai reikalingų medžiagų parūpino organizatoriai, o skulptoriai, simpoziumo metu, darbavosi pasitardami, konsultuodami vienas kitą.
Sudeginimo laukė
Andrius pripažįsta, kad skulptūros sudeginimo laukė. Prieš tai šiek tiek nerimavo, ar ji nenugriuvo, nes prieš renginį siautė audra.
„Kai sudegini, tai kaip ir nuplaunamas tas rūpestis. Deginimo šventė būna labai graži: etno muzika, jos interpretacija su šviesų efektais. Ir žmonių susirenka daug, nors gyventojų Juodkrantėje nėra daug. Šiemet buvo ir nemokamas koncertas“, – įspūdžiais dalinasi menininkas.
Anot A.Sirtauto, visa Kuršių nerija – tiek parkas, tiek savivaldybė ir vietinės bendruomenės investuoja į kultūrą. Jie organizuoja įdomius simpoziumus, plenerus, renginius, kurie, pašnekovo nuomone, lenkia šilutiškių renginius.
