Papasakoti apie vieno smagiausių bei svarbiausių vestuvių personažų – piršlių – vaidmenį ir sukauptą ilgametę didžiosios šeimos šventės organizavimo patirtį, artėjant šv. Valentino arba Įsimylėjėlių dienai, pakvietėme pagryniškį Juozą Sauspreškį.
Beje, šia tema pašnekovo atminimų kraitė – tikrai gausi ir vertinga, nes jis su žmona Dalia, eidami bendru gyvenimo keliu keturias dešimtis metų, jau sutuokė daugiau nei 75-ias poras! Tarp jų buvo net trys auksinės poros!
Ir dabar, atradę laisvo laiko, Juozas ir Dalia dažnai pavarto senus nuotraukų albumus bei pasidžiaugia įsimintiniausiomis vestuvių akimirkomis. Juk joms abu sutuoktinai atidavė visą savo dėmesį, rūpestį.
Lemtinga piršlio juosta
„Nuo mažens buvau aktyvus vaikas. Dar tuomet, kai mokiausi mokykloje, joks renginys nepraeidavo be manęs“, – sako J.Sauspreškis, prisipažindamas, kad jo paties dažnai vartojamas humoras, lengvi juokeliai greičiausiai bus paveldėti iš amžinatilsio tėvelio. Gimęs Šilutės rajone, Kivylių kaime, būsimasis piršlys Juozas sau gyvenimo porą sutiko taip pat išskirtinėje aplinkoje. Tiesa, su Dalia jie buvo pažįstami nuo mažens, nes abu augo tame pačiame kaime, tačiau artimesnė jųdviejų draugystė užsimezgė per bendros pažįstamos vestuves. Nuo tada būsima Sauspreškių pora ėmė artimiau bendrauti, o po dvejų metų atšoko ir savo bendro gyvenimo pradžios oficialiąją šventę.
Maždaug po metų jiedu buvo pakviesti į giminaitės vestuves, o nuvažiavus Juozą į šoną pasikalbėti pasikvietė susirūpinęs jaunosios tėvas. „Juozai, gelbėk, neturim piršlių. Ar galėtumėt pabūti?…“ – išgirdus tokį prašymą Juozą net nupurtė mintis, jog reikės užsirišti tą piršlio melagio juostą… „Bet pagailo žmonių, negalėjau pasakyti „ne“, – savo pirmąjį piršlio vaidmenį prisimena Juozas.
Nors iš pirmo žvilgsnio piršlio juosta nepatiko, bet šis sutikimas buvo lemtingas. Visiems vestuvininkams piršlys Juozas su piršliene Dalia taip patiko, kad apie juos gera žinia pasklido ne tik per visą plačią giminę, bet ir draugų draugus, artimųjų artimuosius.
Taip ir prasidėjo „piršlių melagių“ karjera, besitęsusi kelis dešimtmečius.
Juozas sako, kad netrukus piršlio vaidmuo ėmė labai patikti, o ruošimasis vestuvėms ir ieškojimas įvairių naujų minčių tapo savotišku laisvalaikiu, azartišku hobiu.
Piršlio vaidmuo – labai svarbus
Pasakodamas apie piršlių pareigas, Juozas sako, kad jos anksčiau buvo itin svarbi vestuvių dalis. Juk viskas priklausė tik nuo piršlių: ar vestuvininkams bus smagu, ar svečiai nuobodžiaus… Muzikantai, anot pašnekovo, buvo tik mažoji linksmybių dalis.
„Reikėjo ne tik suorganizuoti visą vestuvių eigą, pasirūpinti įvairiais žaidimais, kalbomis, bet ir kiekvieną kartą suruošti simbolines dovanėles, suvenyrus. Tai reikalavo ir papildomų lėšų. O ką jau kalbėti apie visas piršlių išpirktuves, kai jaunavedžių svitai, grįžtančiai namo, užtverdavo kelius arba stalus užsėsdavo netikrieji veseliotojai“, – sako Juozas. Reikėjo piršliams kaskart ir naujais puošniais rūbais pasirūpinti. Ypač svarbi anksčiau būdavo antroji vestuvių diena, kai laukdavo pusiauryčio vaišės, vadinamos snieduone, ir tradicinis piršlio – melagio korimo ritualas.
Kalbėdamas apie korimo ritualą, Juozas prisiminė ir ne itin malonių istorijų. „Iš tų 75-erių vestuvių gal tik trijose buvome samdyti piršliai, todėl gerai nepažinojome nei sukviestų svečių, nei aplinkos, – pasakojo Juozas. Būtent vienos iš tų trijų vestuvių piršliams Sauspreškiams paliko nemalonius prisiminimus.
„Prieš keliolika metų dalyvavome vienose vestuvėse Giruliuose, kur viskas galėjo baigtis net tragiškai… Aš, kaip piršlys, vos kailį tąkart išnešiau, nes nedaug trūko, jog iš tikrųjų būtų pakorę. Nepasisekė ir muzikantams, kurie dar šventės įkarštyje išvažiavo namo“ – pasakojo pašnekovas apie ne itin šventiškai nusiteikusius vestuvininkus.
Norėtų su visais susitikti 
Prisimindamas visas supirštas poras ir atšoktas vestuves Juozas sako, jog dažnai su žmona Dalia, vartydami nuotraukų albumus, pasvajoja dar kartą su visais susitikti.
„Puoselėju mintį, jog pavyks sukviesti visas poras į savus namus ir padaryti bendrą šventę – tarsi giminės susiėjimą“, – sako pašnekovas.
Beje, Sauspreškiams teko pabūti ne tik simboliniais vestuvių piršliais – tris poras šie sutuoktiniai iš tikrųjų supažindino, o vėliau ir jų vestuvėse atšoko.
Atviraudamas apie piršlio karjerą Juozas prisipažįsta, jog šiandien jo širdį džiugina tai, kad iš visų septynių dešimčių sutuoktų porų jis žino tik keturias, kurios vėliau nusprendė pasukti skirtingais keliais. Vadinasi, dauguma santuokų, kurių liudininkais teko būti, yra tvirtos.
Vis dar saugo piršlių relikvijas
Piršlių karjeros lapas – dar neužverstas. Paklaustas, ar sutiktų ir dabar dar vestuvėse pabūti piršliu, Juozas nėra kategoriškas. Kodėl gi ne? Juolab kad politika – jau praeityje ir yra užtektinai laisvo laiko bei sukauptos patirties.
Be to, dar ir šiandien Sauspreškių namuose kruopščiai saugoma visa piršlių sukaupta medžiaga: juostos, scenarijai, linksmybių atributika.
Paklaustas nuomonės apie santuokas, kurios nebūna tvirtos, buvęs piršlys sakė, kad dauguma jų subyra dėl pačių sutuoktinių požiūrio, skubėjimo kurti šeimas, atsakomybės stokos, nepagarbos vienas kitam.
Šiemet, balandžio 5-ąją Juozas su žmona minės savo vestuvių 41-ąsias metines. Kur tokios ilgos santuokos paslaptis? Juozas mano, kad ji slypi abipusiame supratime, pagarboje. Žinoma, namų be dūmų nebūna. „Bet jei ir pasitaiko, kad „persūdome barščius“, pusdienį papykę viską suvalgome ir vėl gerai“, – sakė šypsodamasis pašnekovas.
Anot ilgamečio piršlio, gyvendamas su žmogumi, kažkada pasirinktu būti bendrakeleiviu, prie jo ne šiaip sau prisiriši ar pripranti, – atrodo, kad geriau nieko ir nerasi. Galų gale, smagu po tiek metų be jokios graužaties į savų vaikų akis žiūrėti, džiaugtis augančiais anūkais bei laukti būsimų proanūkių.
Sauspreškiai užaugino dukrą Andrą ir sūnų Audrių. Dukra su vyru Žilvinu augina tris atžalas, sūnus su žmona Seda, gyvenantys Anglijoje, tėvus aplanko su dviem vaikais. Visi šeimos susitikimai būna labai šilti ir smagūs.
J.Sauspreškis džiaugiasi, kad dukra Andra eina tėvų pėdomis – vis dažniau organizuoja draugų ar šeimos šventes.