Namai, kur daro gera. Kur dirba moterys, gelbstinčios tuos, kurie neteko pragyvenimo šaltinio, padedančios ištverti silpniesiems ir neįgaliesiems, šelpiančios tuos, kurių kiemuose laksto būrys mažylių, nepamirštančios tų, kuriuos prispaudė netikėta liga.
Tai – Vainuto gerumo namai ir jų šeimininkės – penkios moterys, kurių vardus jau gerai žino visi plačios apylinkės bėdžiai. Nors dirba jos dar neilgai – beveik trejus metus, bet niekas nebesuskaičiuotų, kiek per tą laiką išdalijo būtiniausių daiktų – drabužių ir avalynės, kiek kilogramų sauskelnių ir kitų slaugos priemonių išvežė atokiuose kaimuose gulintiems ligoniams, kiek tonų tų pačių daiktų perkilnojo savo trapiomis rankomis.
O svarbiausia, kiek išdalijo didžiausio gėrio – dėmesio ir gerumo. Jų kiekiai didžiausi – neišmatuojami ir nesuskaičiuojami, juos liudija daugybė Gerumo namuose saugomų padėkų.
Suskaičiuoti galima nebent pinigus, nes visos surinktos ir išdalintos piniginės aukos – kasos knygose suregistruotos.
Kūrėsi naumiestiškių pavyzdžiu
Gerumo namai Vainute prieš 3 metus kūrėsi tokių pat namų Žemaičių Naumiestyje pavyzdžiu. Ramutės Šveikauskienės vadovaujami naumiestiškiai jau turėjo 5 metų darbo patirtį, tad gerai žinojo, kad tų, kurie imasi misijos nesavanaudiškai šelpti kitus, laukia ne tik padėkos: bus ir įtarumo, ir pavydo.
„Mes visada būsime šalia“, – sakė tuomet vainutiškėms naumiestiškės ir sumanymo rėmėjai – Vokietijos Cuxhaveno diakonijos atstovai bei verslininkė Laimutė Giedraitienė.
Vos prasitarusios apie Gerumo namų idėją, pritarimo ir paramos vainutiškės sulaukė ir iš Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus. Tad netrukus ir įsikūrė buvusios tarybinio ūkio kontoros patalpose. Tuose dviejuose kambarėliuose ir sandėlyje glaudžiasi ir dabar.
Niekas nepaneigs – didžiausias krūvis teko ir dabar tenka šešioms moterims ir vienam vyrui. Anelė Lileikienė, Aldona Gečienė, Birutė Tribičienė, Kazimiera Agintienė, Salomėja Pakalnienė ir Aldona Misiulienė bei nuolat talkinantis Antanas Misiulis – štai ir visos pajėgos, kasdien gelbstinčios apylinkės varguolius.
Šios labdaringos veiklos siela moterys vadina Anelę. „Tai jos iniciatyva didžiausias rūpestis ir didžiausias darbas buvo nudirbtas“, – sako visos.
Dalijama mokykloms, ligoniams, senoliams ir vaikams
A.Lileikienė ilgai verčia knygas ir vardija sumas ir pavardes tų, kam galėjo padėti per neilgą Vainuto gerumo namų veiklą.
Po 500 litų kasmet rugsėjo 1-ąją įteikiama Vainuto vidurinei mokyklai, po 100 litų – mokyklos socialiai remtinų vaikų vasaros poilsio stovyklai „Klumpelė“ organizuoti, dar po 50 ir 100 litų rugsėjo 1-ąją skirta Gorainių ir Bikavėnų pradinėms mokykloms.
Pernai 200 litų skirta vainutiškiui Petrui, kuriam teko ryžtis operacijai, dar 100 litų – Kazimierui iš Lazduonėnų, kuris gydėsi Kauno klinikose.
Paremta ir nemažai daugiavaikių šeimų. Štai Rimai ir Vidui iš Aužbikavio pernai teko 210 litų, o daugiavaikei vainutiškės Elenos šeimai – 150 litų parama.
Mažamečio vainutiškio Martyno, susirgusio onkologine liga, tėvams skirta 300 litų, o į antrąją amžiaus pusę įkopęs bikavėniškis Alvydas džiaugėsi gavęs 100 litų, kai reikėjo operuoti širdį.
Šiemet jau gelbėta skurdžiai besiverčianti vainutiškė Daiva – jai buto remontui skirta 100 litų. Paremtas bioninės rankos laukiantis Martynas iš Pagėgių savivaldybės, o 150 litų skirta Ingai ir Remigijui iš Kivylių, auginantiems būrį vaikų.
Ligai prispaudus 200 litų paremtas ir vainutiškis Antanas, dar 100 litų skirta 40-mečio Alvydo laidotuvėms.
200 litų moterys šiemet nunešė ir Vainuto bažnyčios remontui.
Surinkta ir išdalinta beveik 10 000 litų
Tai – tik maža dalelė visų paremtųjų. Iš viso per 2,5 metų surinkta ir tiems, kam labiausiai reikia, išdalinta beveik 10 000 litų – tokia pagrindinė piniginė suma. Neskaičiuojant įvairių dovanėlių ir siurprizų, kurių moterys priruošia artėjant kiekvienai seniūnijos ir jos kaimų šventei.
Apie jų darbą geriausiai byloja gausybė padėkos raštų. Įvairios mokyklos, Macikų socialinės globos namai, Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras, Gorainių bendruomenė, reabilitacijos centrai – skaitome, versdami tuos padėkų raštus. Visuose – šilti padėkos žodžiai už paramą.
Neseniai vykusios Joninių šventės metu vainutiškės ir vėl savo palapinėje sėdėjo, pasidėjusios aukų dėžutę. Jon kiek galėdami dėjo tie, kas norėjo pasidalinti tuo, ką turi, su bikavėniškės Onos, auginančios neįgalius anūkus, šeima.
Gyvenimas verda
Kartą per ketvirtį Gerumo namų moterys savo patalpose laukia socialiai remtinų šeimų. Šie žmonės ateina pasirinkti jiems reikalingų daiktų, o prašoma jų tik vieno – paaukoti, kiek kas išgali.
Geranoriškos piniginės aukos – tik viena Gerumo namų moterų galimybė padėti sunkiai besiverčiantiems.
Labdara atkeliauja ir iš užsienio – vainutiškius vis remia Vokietijos Cuxhaveno diakonijos nariai, nuolat su parama čia suka ir švedų organizacijos „Pagalba Lietuvai“ nariai. Kur buvusios, kur nebuvusios su dovanomis ar bent geru žodžiu vis užvažiuoja L.Giedraitienė ir R.Šveikauskienė. „Gyvenimas čia pas mus verda“, – šypsosi moterys.
Susirinkusios kiekvieną pirmadienį, jos dalijasi žiniomis iš visos plačios apylinkės: gal kas susirgo ir jam reikia slaugos priemonių? Gal nebeturi už ką nuvažiuoti pas gydytojus? O gal į kažkieno namus atsėlino mirtis ar tuos namus pasiglemžė gaisras?.. Reikia važiuoti.