Šie siųstuvai parodė, plėšriųjų paukščių elgsenos bei migracijos įpročius – vienas iš jų nepasitraukė iš savo perėjimo teritorijos, kiti du paliko Lietuvą – vienas dabar yra Prancūzijoje, kitas – Čade.
Šilutės rajone sugauto rudojo peslio patinui uždėjus siųstuvą paaiškėjo, kad paukštis iki spalio pabaigos buvo perėjimo teritorijoje. Dideliame plote jis reguliariai skrisdavo medžioti nuo lizdo nutoldamas iki 10 km. Lapkričio pradžioje šis paukštis pradėjo savo didžiąją kelionę ir dabar siųstuvas duomenis siunčia iš Prancūzijos.
Rudasis peslys įrašytas į saugomų gyvūnų rūšių sąrašą. Lietuvoje rudųjų peslių populiaciją sudaro 20–35 porų.
Kitas siųstuvu paženklintas paukštis – tai suaugęs juodojo peslio patinas. Jis Lietuvoje kiek dažnesnis už rudąjį peslį, bet taip pat įrašytas į saugomų gyvūnų rūšių sąrašą. Šiuo metu paukščių populiaciją sudaro 40–70 perinčių porų.
Siųstuvo duomenys pranešė, kad rugsėjo pirmąją šis paukštis paliko veisimosi teritoriją, esančią šalia Kauno marių, Kaišiadorių rajone. Dabar siųstuvas siunčia informaciją iš Centrinės Afrikos – Čado.
Trečias siųstuvu paženklintas paukštis – tai suaugsi paprastojo suopio patelė. Ji buvo sugauta netoli Kauno marių, Kaišiadorių rajone. Paukštis lizde augino vieną savo jauniklį. Paprastasis suopis nuo birželio mėnesio stebimas savo perėjimo teritorijoje.
Šiuo metu šalyje gali perėti apie 6 000–12 000 paprastųjų suopių porų.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 2020 m. gavo paramą įsigyti GPS siųstuvams, kurie naudojami paukščių migracijai, elgsenai ir kitiems ekologiniams aspektams tirti. Įsigyti siųstuvai uždėti plėšriesiems paukščiams, kuriuos muziejaus darbuotojai tiria jau ne vieną dešimtmetį.
Stebėti, kaip šie plėšrieji paukščiai migruoja ir kur žiemoja galima Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/padekimeEreliams/.
