Oras kone kasdien mums pateikia savų staigmenų. Čia pusto, čia šioks toks atodrėkis. Kelias praėjusios savaitės dienas visa Lietuva buvo pavirtusi į čiuožyklą. Niekas negarantuos, kad plikledžiai dar ne kartą išbandys mus šią žiemą.
Patirti traumą tokiomis sąlygomis – paprasčiau nei paprasta. O šio nemalonumo galima išvengti, jei žinosi, kaip reikia vaikščioti plikledžiu ir kaip patogiau kristi. Apie žiemos traumų profilaktiką pataria gydytojai ortopedai.
Paslydus, nukritus bei susitrenkus lūžio galima ir nepastebėti, nes, be nemalonaus pojūčio, nestipraus skausmo, jokių kitų pakitimų dažnai nejaučiama. Tačiau šių traumų pasekmės gali būti labai įvairios, jų gydymas ilgalaikis ir brangus.
Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nes jų kaulai dažniau būna išretėję, trapesni. Kadangi pagyvenusieji krenta ne taip „lanksčiai“, jiems paslydus dažniausiai lūžta riešas, stuburas, kaklas, šlaunikaulis ar žastikaulis. Tokiu atveju būtina, dėl galimų komplikacijų, kreiptis į gydytoją – jokiu būdu nesigydyti patiems.
Kaip vaikščioti?
* Avėkite patogius, lygaus pado, neaukšta pakulne batus, o jei padas slidus, prieš išeidami iš namų porai minučių užklijuokite jį pleistru ir palaikykite.
* Žingsniai turėtų būti nedideli, bet tankūs, keliai vos vos sulenkti.
* Vaikščiokite neskubėdami, neikite į gatvę neblaivūs, o lipdami slidžiais laiptais laikykitės už turėklų, geriau eikite sniegu nei slidžiais šaligatviais.
* Eidami slidžia gatve niekada nelaikykite rankų kišenėse – jei paslydote, jomis pamosavę galite išlaikyti pusiausvirą ir neparkristi.
* Aukštakulniams – NE! Aukštakulniai ant ledo gali tapti ne tik patemptos kojos, bet ir rimtos galvos traumos priežastimi.
* Jei turite, užsidėkite kapišoną. Jis gali suminkštinti kritimą, jei krisite ant nugaros.
Jei krentate…
* Stenkitės kristi ant šono, kad į žemę atsiremtumėte viršutine rankos dalimi. Taip šiek tiek amortizuosite smūgį. Neatkiškite į šonus alkūnių ir nemėginkite remtis ištiestos rankos delnu – būtent tokie kritimai dažniausiai baigiasi kaulų lūžiu.
* Jei paslydote ir krentate – „susigrupuokite“: kelius traukite prie krūtinės, kiek galėdami virskite ant šono.
Ką daryti, jei užsigavote?
* Jei susitrenkėte kelį ar alkūnę, grįžę namo būtinai pridėkite prie skaudamos vietos ką nors šalta – pavyzdžiui, maišelį iš šaldymo kameros ar bent jau šaltu vandeniu suvilgytą skudurėlį. Bet šaltą kompresą laikykite neilgai – 15-20 sekundžių.
* Šalčio procedūros naudingos tik pirmą – antrą parą, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių).
* Šildymo procedūros tinka 3-4 parą po traumos. Taikomos anksčiau jos tik pablogintų situaciją.
* Paslydus ir susižeidus nestipriai, nedidelius įbrėžimus galima užtepti jodu ir aprišti steriliu bintu, o jei žaizda gilesnė, be gydytojo pagalbos vargu ar išsiversite.
* Jei stipriai susitrenkėte pakaušį, geriau iš karto kreiptis į traumatologą. Smegenų sukrėtimo požymiai: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, laikinas sąmonės netekimas, šaltas prakaitas, vangumas, arba atvirkščiai, karštligiškas aktyvumas.
O jei tai lūžis?
Štai pagrindiniai lūžio požymiai: stiprus skausmas sumušimo vietoje, patinimas, riboti judesiai. Jei pasireiškė šie simptomai – būtina skubiai kreiptis į traumatologą.
Jei traumos metu lūžo ranka arba koja, ją reikia sutvirtinti taip, kad, kol bus pasiektas gydytojas, pažeista galūnė nejudėtų. Koją ar ranką išsinarinus jaučiamas labai stiprus skausmas, galūnė tampa visiškai nejudri, deformuota. Tokiu atveju patys kaulo į vietą neatstatinėkite.
Ką valgyti?
Jei vis dėlto paaiškėjo, kad kaulas tikrai lūžęs, laikykitės gydytojo rekomendacijų ir pakoreguokite savo valgiaraštį.
* Dažniau valgykite džiovintos žuvies su kauliukais. Joje esama kaulams naudingo fosforo.
* Kaulams būtino kalcio esama varškėje ir minkštuose varškės sūriuose, pavyzdžiui, mocareloje.
* Valgykite šaltienos, gerkite kisieliaus. Juose esama želatino, kuris saugo sąnarių lankstumą.
* Nepamirškite vitaminų ir mineralų.
