Nors šeštadienio ryto oras baugino, vakarop darganos išsisklaidė ir visi sveteliai, iš tolimiausių kampelių suvažiavę, susirinko į tradicinę Saugų bendruomenės šventę „Po malūno sparnais“. Beje, toji šventė vadinta ir kitaip – „Pomelių“ (pyragų) švente.
Saugos yra dviejų kultūrų su savais papročiais, tradicijomis ir tarme sandūroje. Juk nuo seno čia, Saugose, susitinka ir šišioniškis, ir žemaitis, čia, po malūno sparnais, fobilioja (kalbasi) dviem tarmėmis.
Tad ne veltui iškilmingą šventę vedė šišioniškė Indrė Skablauskaitė ir tikrų tikriausias žemaitis Vytautas Laurinavičius. Šmaikščiai tarmiškai kalbėdami vedėjai judino ne tik vietinius, bet linksmino ir atvykusiuosius iš svetur, užpildė šventės erdvę draugiška šiluma, bendruomeniškumu.
Pagerbė darniausias šeimas
Šventinė popietė sutraukė žirginio sporto mėgėjus, nes saugiškiai tradiciškai surengė žirgų konkūrų varžybas Mero taurei ir Jauno žirgo taurei laimėti.
Varžybas surengti padėjo Priekulės žirgynas, į konkūrus sukvietęs 17 raitelių. Abi taurės atiteko jaunai priekuliškei Eglei Morenaitei. Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio vardu apdovanojimus įteikė Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Pavakaroti suvažiavusius nepasididžiavusius, „neišsivaizdinusius“ svečius sveikino Saugų seniūnė Anastazija Oželytė, pasidžiaugusi, kad Dievas nepagailėjo gero oro ir leido visiems susirinkti į būrį. Taip pat ji dėkojo kolektyvams, kurie atvyko palinksminti svečių, šventės organizacinių reikalų pagalbininkams – bendruomenei „Saugų artuma“, mokyklos darbuotojams.
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Šeimos metais, todėl Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, prisipažinęs, kad Saugų vasaros šventėse lankosi jau septintą kartą, šiemet turėjo puikią progą pasveikinti visas darniausias ir pavyzdingiausias Saugų seniūnijos šeimas.
„Darni šeima yra pamatinė žmogiškų vertybių perdavimo mokykla, saugumo ir laimės, meilės ir atsakomybės, tikėjimo ir kultūros versmė. Kurti bei puoselėti darnią šeimą yra svarbiausias vyro ir moters gyvenimo projektas. Darnios šeimos gali tapti įkvėpimu kitoms, nes tik tokiose šeimose gera auginti vaikus“, – perskaitė padėkos raštuose įrašytus žodžius renginio vedėja I.Skablauskaitė.
Ant scenos atsiimti padėkos raštų buvo kviečiamos Jurgitos ir Algirdo Kavaliūnų, Žanetos ir Andriaus Stonkų, Laimos ir Kęstučio Kasiliauskų, Linos ir Ruslano Gaidajų, Julijos ir Zigmanto Jaunių šeimos.
Prie scenos pakviesti bei apdovanoti ne vieną kartą už seniūniją sportavę, dainavę, džiuginę širdis savo gerais darbais saugiškiai. Seimo narys Artūras Skardžius įteikė padėkos raštus seniūnijos idėjas nuolat remiantiems Redai ir Rolandui Straukoms, puikiai savo ūkį ir sodybą tvarkančiai Elenai Pečiulienei, kurios vaikai irgi aplink įsikūrė ir taip pat pavyzdingai ūkininkauja. Apdovanoti meniniais ir kulinariniais talentais garsi Virginos ir Vaclovo Stančaičių šeima, dainingoji ir kūrybingoji Kristinos Albinos ir Antano Norkų šeimyna, visuose sporto renginiuose dalyvaujantys Danguolė ir Algimantas Savickai, sportiškieji Danguolė ir Juozas Rimgailos, Jolanta ir Arvydas Stoniai, šaškių varžybų lyderė Irena Grauslienė ir šachmatininkas Edmundas Aužbikavičius.
Prisiminė sėjos gudrybes
Šventės vedėjas Vytautas pasakojo apie grūdų sėjimą ir duonos kelią.
Pasak vedėjo, nuolat stebėdami ir iš patyrimo žemdirbiai nustatydavo, kokia žemė kviečiams tinkama ir kokie iš jų bus kepami pyragai. Nuo seniausių laikų žemdirbys stengėsi sėti tinkamiausiu laiku ir žiūrėjo, kad nepavėluotų. Visoje Lietuvoje, Mažojoje – taip pat nuo seniausių laikų buvo sėjama iš prijuostės arba prisitaisytos prijuostės pavidalo paklodės. Sėtuvės buvo daromos iš šiaudų ir plonai supjaustytos lazdyno medienos. Sėjant sėtuvė buvo pasikabinama ant kaklo per kairįjį petį, kad dešinioji ranka, kuria buvo sėjama, būtų laisva. Į grūdus būtinai įmaišydavo per Žolines pašventintų javų. Pavasarį prieš sėją žmonės iš anksto paruošdavo sėjos įrankius – aptrindavo, sulopydavo, o ruošdami burdavo. Sėtuvę ištrindavo taukais, kad sėklos kirminai negraužtų. Sėdavo vyriausias šeimos vyras: senelis, tėvas, vyriausias brolis. Pasėtus kviečius apakėdavo arba apardavo. Paprastai nesėdavo vėjuotą dieną, nes grūdai nelygiai krinta. Pradėdami sėti, sėklą berdavo į sėtuvę pro praardytą maišo kampą, kad paukščiai nokstančių javų nepultų. Sėti pradėdavo nuo lauko galo, pirmąją saują berdavo prieš vėją, kad kirmėlės javų neėstų. Visų iš sėtuvės grūdų neišsėdavo, bet vis palikdavo po saujelę, kad ūkyje grūdai nesibaigtų.
Bikavėniškis Kazys Budrys pademonstravo, kaip reikia kulti grūdus. Aikštės viduryje savo žinias ir jėgas pasitikrinti buvo kviečiami ir dalyviai.
Pasak K.Budrio, kai kviečiai jau parvežti į skūnias, juos reikia iškulti, išvėtyti ir sumalti. Kūlimas spragilais buvo paskutinis ir labai sunkus žemės ūkio darbas, todėl jį pabaigę lietuvininkai džiaugdavosi, ruošdavo didelę šventę. Kuldavo visa šeima.
Suskleisdavo javus dailiai klojime, varpomis į vidų, ir, pasiėmę spragilus, kuldavo: pirmiau – per varpas, toliau – per ryšius ir per ražus. Kulti geriausia būdavo poromis po 2-4-6. Sakydavo, geriau sutarti galima. Dažniausiai kuldavo šešiese. Jeigu šeimoje nebūdavo tiek žmonių, samdydavo. Kuliant reikėjo išlaikyti taktą: visiems mušti spragilu po vienas kito, ne sykiu ir neatsiliekant, kad spragilai tarsi dainuotų.
Šildė ir linksmino muzikantai bei dainininkai
Į vasara kvepiančią šventę „Po malūno sparnais“ atvyko Saugų moterų ansamblis „Artuma“ (vadovė Vida Gončiarova), Bikavėnų liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė“ (vad. Kazys Budrys), Inkaklių „Dainoriai“ (vad. Marijus Sūdžius), „Prūsai ilgi ūsai“ (vad. Vaidotas Macijauskas), Saugų moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vad. Danguolė Žilionienė), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ (vad. Regina Jokubaitytė).
Įkaitintoje vakaro atmosferoje saugiškius ir svetelius pašokti, palinguoti kvietė Giulija ir grupė „Pusbroliai Aliukai su sesute“.
Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų” Facebook albume!
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Tradicijos.”