Neeilinė šventė aplankė Pašusčių kaime, šalia Žemaičių Naumiesčio, įsikūrusius senelių globos namus „Senjorų Eldoradas“ – jau dvejus metus čia gyvenanti Jadvyga Dervinskaitė pasitiko 90-ąjį jubiliejų.
Ta proga ilgaamžės pasveikinti užsuko ir rajono meras Vytautas Laurinaitis, ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Svečiai, pamatę raudonskruostę guvią senelių globos namų gyventoją, neslėpė nuostabos ir klausė, ar tikrai čia ji, kuri pasitinka 90-metį. Ir tai tiesa, nes nei amžius, nei gyvenimo mesti iššūkiai nuolat besišypsančios Jadvygos nepaveikė.
Jubiliatė J.Dervinskaitė – viena iš „Senjorų Eldorado“ deimančiukų – nepaisydama metų naštos, ji kasdien visai bendruomenei neša džiugesį, sėja optimizmą ir grožį. Nuo visos bendruomenės įteikusi jubiliatei gėles įstaigos direktorė Laimutė Danutė Giedraitienė sakė, kad prieš keletą dienų Jadvyga buvo surengusi šiltą šventę globos namų senjorams ir visus vaišino skaniu „Tinginiu“, kurį pati pagamino. Negana to, senolė randa sveikatos ir noro puoselėti globos namų aplinką bei šiltuoju metų laiku prižiūri savu vadinamą rožynėlį.
Traukė gamta ir judesys
Jadvyga gimė Jungtinėse Amerikos valstijose, Pitsburgo mieste. Dar prieš karą ji, penkiametė, jauniausia šeimos narė, su mama, broliu ir sesute grįžo į Lietuvą – į Šilutę. Tačiau užėjo karas ir, nors šeimos planuose vėl buvo išvyka atgal į JAV, kelias tam užsikirto. Vėliau pas dėdę, likusį už vandenyno, išvyko tik Jadvygos brolis Jonas, kuris tapo profesionaliu lakūnu.
Šilutėje baigusi mokslus, Jadvyga pasirinko išsvajotą profesiją – tapo kūno kultūros mokytoja. Kaip pati sakė, ją visad viliojo judesys ir gamta, todėl neatsitiktinai ji ėmė dirbti Rusnės vidurinėje mokykloje. Saloje moteris apsigyveno ir dirbo beveik 40 metų.
„Rusnėje gamta – viena iš nuostabiausių. Čia yra gausybė galimybių aktyviai praleisti laisvalaikį“, – sakė ilgaamžė, pripažindama, jog labai mylėjo salą ir jos žmones. Negana to, Jadvyga daug keliavo – ir pėsčiomis, ir nuosava valtele, vėliau net buvo įsigijusi baidarę.
Prisimindama vieną savo išvykų valtimi, Jadvyga papasakojo linksmą istoriją, kurioje ji „apžvejojo“ kolegą, anglų kalbos mokytoją.
„Tas vyriškis žvejojo jau gerą valandą, o laimikio neturėjo nė vieno. Kai aš prie jo priplaukiau, ėmiau traukti vieną po kitos žuvis. Jis tada liko stipriai nustebęs“, – pasakojo senolė, net pati nežinodama, iš kur tąkart ją aplankė tokia sėkmė.
Nors Jadvyga labai mėgo žvejoti – tam net pati buvo pasigaminusi meškerę, tačiau labai gailėjo sliekų. Tačiau jie tuomet buvo pagrindinis žuvų viliojimo masalas.
Pasirinko vienišės dalią
Skaudūs pokario metai paliko pėdsakus ir jaunos Jadvygos gyvenime. Paklausta apie gyvenimo meilę, moteris iškart nuliūdo, o jos akyse suspindo ašaros. „Vargšas, vargšas…“, – teištarė Jadvyga, prisiminusi buvusį sužadėtinį Joną.
„Turėjo būti vestuvės. Jų išvakarėse Jonas, nieko neįtardamas, ėjo per mišką, – su pertraukomis skaudžius prisiminimus atvėrė pašnekovė. – Miške tą lemtingą vakarą siautėjo bolševikai, kurie šaltakraujiškai sušaudė būsimą vyrą.“ Vietoj vestuvių džiaugsmo moteris išgyveno begalinį sielvartą.
„Netrukus po šių įvykių susirgo mano mamytė. Jau tuomet man nerūpėjo niekas, visą save atidaviau jos priežiūrai ir darbui mokykloje“, – sakė Jadvyga, likusiam vieninteliam brangiausiam žmogui paskyrusi visą savo asmeninį gyvenimą.
Aplink – brangūs žmonės
Nors Jadvyga taip ir neapsivilko baltos nuotakos suknelės, nesūpavo savų mažylių, tačiau šiandien ji nėra vieniša.
Pagal galimybes, palikę darbus ir asmeninius rūpesčius, į Pašusčių kaime įsikūrusį „Senjorų Eldoradą“ pas Jadvygą užsuka giminės – dukterėčia Aldona Paulavičienė, kuri šiuo metu gyvena Varėnos rajone, ir jos sūnus Kęstutis. Telefonu kalbintas Jadvygos globėjas Kęstutis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog prieš 3 metus, kai Jadvyga patyrė dvi traumas, o jų metu lūžo abi kojos, ir buvo priimtas sprendimas, jog geriausia tetai būtų apsigyventi senelių globos namuose. Čia – tinkamiausia vieta, neišplėšianti gamtą mylinčios senolės iš širdžiai mielų vietų ir padedanti užsitarnautą orią senatvę praleisti globojančių žmonių apsuptyje.
Ir tai tiesa. Pasakodama kasdien naujus potyrius bei džiugesį nešančias dienas, 90-metė Jadvyga užsiminė, jog gyvendama „Senjorų Eldorade“ ji susirado ne tik bendraamžių pašnekovų, bet, kaip pati atviravo, ir savo simpatiją.