Paauglių išvežimas į užsienį vogti parduotuvėse, narkotikų gabenimas organizme, fiktyvios santuokos, išnaudojimas sunkiu fiziniu darbu – tai vis moderniosios vergovės formos, šalia kurių populiariausia Lietuvoje – prostitucija. Mūsų šalyje beveik nefiksuojama vaikų grobimo ar juodosios organų donorystės atvejų.
Prekybos žmonėmis formos nuolat kinta, o į pinkles pakliuvę žmonės anksčiau nesusimąstė, kad tai gali nutikti ir jiems. „Man taip tikrai nenutiks“- tikriausiai pagalvoja daugelis, tačiau, kad ir nekaltas darbą užsienyje siūlantis skelbimas gali lemti, jog pakliūsite į vergiją, iš kurios bus sunku pabėgti.
Spalio 18 dieną minėjome Tarptautinę kovos su prekyba žmonėmis dieną. Šia proga katalikiškoji Šv. Mortos iniciatyvinė grupė kvietė šilutiškius į seminarą – diskusiją „Atpažink, reaguok, padėk!“, kurio metu ragino ne tik būti budriems patiems, bet ir pastebėti kitus, pakliuvusius į bėdą.
Susimąstyti apie šią problemą, kad galėtume nešti žinią kitiems, o taip pat ginti kitą žmogų, kaip save patį, linkėjo ir Šilutės klebonas Remigijus Saunorius.
Iniciatyvą palaiko Popiežius Pranciškus
Diskusiją Šilutėje moderavo Kauno arkivyskupijos „Caritas“ atstovė Judita Daugalaitė, kuri prieš keletą metų dirbo su nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis, prostitucijos. Padėdama tiems žmonėms – lydėdama juos teismuose, dalyvaudama ikiteisminio tyrimo apklausose, ji suprato, kad privalo nešti žinią apie tai, kas vyksta.
„Kartais net nesusimąstome, kad paprastas pasiūlymas išvažiuoti dirbti į užsienį gali baigtis skaudžiais dalykais. Dažniausiai nukenčia tie žmonės, kurie nežino, kur kreiptis“ – pasakojo ji.
Renginio pradžioje Judita papasakojo, kaip atsirado Šv.Mortos iniciatyvinė grupė. Matydamas prekybos žmonėmis mastą, katalikų bažnyčios Popiežius Pranciškus ėmėsi burti įvairių sričių profesionalus: teisininkus, policijos pareigūnus, socialinius ir humanitarinius darbuotojus, bažnyčios atstovus. Kad galėtų tarpusavyje dalintis patirtimi, kelti klausimus, megzti naujus ryšius, mokytis vieni iš kitų, ieškoti sprendimų prekybos žmonėmis keliamiems iššūkiams. Taip 2014 m. balandį Romoje buvo įkurta Šventosios Mortos grupė. Į ją įeina didelę patirtį turintys įvairių šalių policijos pareigūnai ir bažnyčios atstovai.
Lietuva irgi nusprendė atsiliepti į Popiežiaus kvietimą susitelkti šiai iniciatyvai. Nuo 2015 m. ir mūsų šalyje pasirašytas bendradarbiavimas tarp bažnyčios ir policijos. Tarp iniciatyvos tikslų – siekis dalintis patirtimi gerinant prevenciją, kelti supratimą apie modernios vergystės prigimtį ir mąstą. Taip pat rūpintis, kad nusikaltimų aukoms būtų prieinama teisinė, psichologinė ir pastoracinė pagalba.
Anksčiau aukas apgaudavo
Anot „Caritas“ atstovės, prekybos žmonėmis formos nuolat kinta. Pavyzdžiui, 2000-aisiais nusikaltėliai, darydami nusikaltimus nebijodavo: kartu su nukentėjusiaisiais pirkdavo lėktuvų bilietus, su jais keliaudavo. Savo aukas jie dažniausiai apgaudavo, apsimesdami draugais, mylimaisiais. Tarkim vaikinas Lietuvoje draugaudavo su mergina, o vėliau pasiūlydavo išvažiuoti į užsienį kartu, užsidirbti pinigų ir ten išduodavo – parduodavo į prostitucijos vergiją.
Tačiau, kai tokių apgavysčių bylos pasiekė teismus, daugelis tokių apgaulės schemų buvo išaiškintos. Taigi nusikaltimų pobūdis ėmė keistis.
Šiandien nusikaltėliai, kaip ir anksčiau, suranda socialiai pažeidžiamą žmogų, ir jam sako beveik tiesą: kad nuvažiuos dirbti, užsidirs pinigų. Netgi verbuodami moteris į prostituciją nusikaltėliai pasako, ką jos turės daryti, tačiau meluoja, kad jos turės geras sąlygas, galės pasirinkti klientus, turės laisvų dienų. Moterys sutinka, išvažiavus paaiškėja, kad nėra nei laisvų dienų, nei pinigų, nieko žadėto.
Šioje vietoje atsiranda momentas, kad žmogus lyg ir sutiko pats, tačiau nežinojo, kaip su juo bus pasielgta iš tikrųjų. „Žmonės patenka į vergiją, nes svajoja apie geresnį gyvenimą“, – pastebi Judita.
Paaugliai vagia parduotuvėse
Dabartinės prekybos žmonėmis tendencijos – paauglių išvežimas nusikaltimams daryti, iš prekybos centrų vogti daiktus. Jie apmokomi vogti, o gyvena vagonėliuose. Jei užsienyje pagauna paauglį, parsiunčia į Lietuvą, tačiau dažnai būna, kad jis ir vėl grįžta atgal, nes tokie vaikai būna kitiems neparankūs, bėgantys iš mokyklos, priešgyniaujantys. Kai paaugliai tampa pilnamečiai, dažniausiai juos pagauna ir jie bausmę atlieka užsienio kalėjimuose. Anot Juditos, čia labai siaura riba tarp to, ar žmogas nukentėjęs, ar darantis nusikaltimą.
Žmones gelbstinčiai moteriai teko pažinti ir vadinamuosius narkotikų mulus, savo organizmuose gabenančius narkotikus. Anot jos, ne jie patys sugalvoja praryti narkotikus ir juos pervežti, tačiau, kai juos pagauna policija, tai jau būna jų pačių reikalas. Dauguma tų vaikinų miršta, kai narkotikų paketėliai plyšta organizmuose.
„Mūsų akyse tai jau nuteistasis ir niekas nesigilina, ar jis pats tai sugalvojo. Įtraukimas į nusikaltimus painus dalykas“, – pasakojo Judita.
Į vergiją papuola ir suaugę vyrai, kuriems sunkiausia kreiptis pagalbos. „Caritas„ atstovei žinomas ne vienas atvejis, kai viskas prasideda nuo darbo skelbimo laikraštyje. Pavyzdžiui, siūloma išvažiuoti į Ispaniją skinti mandarinų, tačiau nuvažiavus iš žmonių yra paimami pasai, jie gyvena vagonėliuose baisiomis sąlygomis, o žadėtų pinigų niekada negauna. O jeigu pasipriešina, būna sumušami. Dažniausiai tokius žmones po 3-4 mėnesių parveža, tačiau jie niekur nesikreipia, nes gėda prisipažinti, kad jais pasinaudojo. Ir tai nėra pavieniai atvejai.
Per metus dingsta apie 1000 žmonių
Tikriausiai ne vienas socialiniuose tinkluose esame matę pranešimų, raginančių saugoti savo vaikus. Neva, net ir prekybos centruose, šalia tėvų einantys vaikai būna nuviliojami ir pagrobiami. Judita pasakojo, kad Lietuvoje vaikų pagrobimo atvejai jai nežinomi, tai nėra mūsų šalies tendencija, tačiau tai nereiškia, kad neturėtume būti budrūs. Mūsų šalyje per metus dingsta apie 1000 žmonių, įskaitant ir vaikus. Apie pusė jų atsiranda, o kitų likimas nežinomas.
Kitas nerimą keliantis faktas – vadinamoji juodoji žmogaus organų rinka, kada pagrobtoms aukoms išpjaunami tam tikri organai ir parduodami. Judita neneigia, kad pasaulyje tai vyksta, dažniausiai skurdžiausiose šalyse. Anot jos, tai taipogi nėra Lietuvos tendencija, tačiau nors apie tai mūsų šalyje daug nekalbama, reikia būti atsargiems. „Negali teigti, kad tokių nusikaltimų nėra, nes tiesiog gali nežinoti apie juos“, – sakė ji.
Iš vogtų daiktų atidarė parduotuvę
Šilutės PK bendruomenės pareigūnė Jurgita Kaktienė pasidžiaugė, kad 2018 m. tyrimų dėl prekybos žmonėmis mūsų rajone nebuvo pradėta. Ji supažindino, kad šis nusikaltimas LR Baudžiamajame kodekse priskiriamas prie labai sunkių. BK 147 straipsnio I dalis numato, kad įtraukimas, išvežimas, pardavimas, siekiant įgyti naudos, užtraukia laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. To paties straipsnio II dalis numato didesnę – nuo 4 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmę, jeigu buvo du ir daugiau nukentėjusių, arba žinant, kad panaudota nukentėjusiojo organo dalelė, arba, kad nusikaltimas vykdytas organizuotoje grupėje.
Prekybos žmonėmis atvejus tiria Tauragės apskrities policijos komisariato specializuoti padaliniai, Šilutės pareigūnai jų netiria. Prieš keletą metų buvo tirtos plačios apimties bylos, kai vogti į užsienį buvo vežami paaugliai, moterys iš socialiai pažeidžiamų šeimų. „Sunku patikėti, nusikaltėliai buvo atidarę parvežtų prekių parduotuvę, tad įsivaizduokime kokie yra vagysčių mąstai“, – pasakojo pareigūnė.
Ji papasakojo ir fiktyvios santuokos atvejį. Merginai buvo pasiūlyta važiuoti dirbti į fabriką užsienyje, tačiau nuvykus jai buvo pasiūlyta fiktyviai susituokti su pakistaniečiu, ko ji neplanavo.