Bent kiek aiškumo į nesutarimų draskomos Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos likimą turėjęs įnešti išvažiuojamasis posėdis Švėkšnoje sukėlė abejonių, ar konfliktas, kurio liudininkais tapo ir Savivaldybės specialistai, iš tikro egzistuoja, ar vis dėlto viską valdo emocijos?
Švėkšniškių susitikimas su rajono Neįgaliųjų draugijos ir Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vadovais parodė, kad ne viskas gerai ir pačiame Švėkšnos neįgaliųjų padalinyje.
Didžiausia bėda – nesusikalbėjimas
Po pirmojo Šilutėje vykusio susitikimo su draugijos tarybos nariais, kurio metu svaidytasi kaltinimais dėl „Maisto banko“ paramos dalijimo, projektų rašymo ir neteisingų lėšų ir paslaugų skirstymo kaimams, nuspręsta surengti išvažiuojamuosius posėdžius ir paklausyti, ką apie situaciją mano kaimiškųjų seniūnijų skyriams priklausantys neįgalieji.
Savivaldybės atstovai vylėsi, kad bendrai visiems kalbantis pavyks išsiaiškinti nesutarimų priežastis, gauti visus paaiškinimus ir nuspręsti, kuria linkme pasisuks draugijos veikla. Nors Šilutės rajono neįgaliųjų draugija yra nevyriausybinė organizacija ir į jos veiklą Savivaldybė kištis negali, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis pabrėžė, kad Savivaldybė draugijai yra skyrusi patalpas, sumoka mokesčius už elektrą, vandenį ir šildymą, todėl irgi jaučia pareigą ir atsakomybę bei turi pageidavimų, kaip draugija turėtų dirbti.
Pasak vedėjo, jeigu atsitiktų taip, kad švėkšniškiai, kaip žada, atsiskirs nuo draugijos ir veiks savarankiškai, ko gero, Šilutės rajono neįgaliųjų draugija, nebeatstovaudama kaimiškosioms seniūnijoms, netektų finansinės Savivaldybės paramos.
Švėkšniškiams A.Šimelionis sakė manantis, kad didžiausia draugijos vadovybės problema – nesusikalbėjimas. Jo netrūko ir Švėkšnos susitikimo metu.
Minorine gaida nuskambėjo ir galutinis švėkšniškių noras – arba iš Švėkšnos padalinio pirmininkės pareigų pasitrauks Elvyra Milmantienė, arba nuo rajoninės draugijos atsiskirs visas Švėkšnos padalinys.
Socialinio skyriaus vedėją A.Šimelionį, specialistes Loretą Valienę ir Albiną Šidlauskienę žmonės prie netoli bažnyčios jiems skirto kambarėlio pasitiko su ašaromis.
„Pažiūrėkit, kaip gyvenam. Šalta, patalpos yra nešildomos, vandenį patys nešamės, net elektros neturim“, – guodėsi Neįgaliųjų draugijai priklausančios moterys.
A.Šimelioniui pasiūlius susirinkimą vesti seniūnijos salėje, pratrūko ir Švėkšnos skyriaus pirmininkė E.Milmantienė, pasak kurios, seniūnija susitikimui duris atvėrė tik tada, kai pamatė, kad į Švėkšną atvažiavo Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laima Dulkytė.
Nusivedusi parodyti salės, kurioje laikoma iš švedų gauta labdara, E.Milmantienė šluostėsi ašaras ir pasakojo, kad už labdaros atvežimą tenka užmokėti. Jai tenka leisti savo pinigus. Švėkšniškiai iš Šilutės draugijos paramos esą negauna. Kad neįgalieji turėtų iš ko vykdyti įvairius užsiėmimus, už dalijamą švedišką labdarą renka aukas.
„Iš Šilutės draugijos nesame gavę nei cento, kaimų nepasiekia ir socialinės paslaugos“, – sakė moterys.
Neaiškumai dėl paramos maistu neišsisklaidė
Į akistatą su susirinkusiais Švėkšnos padalinio neįgaliaisiais pakviestai Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkei Laimai Dulkytei vėl teko aiškintis dėl tų pačių klausimų, apie kuriuos kalbėta prieš kelias savaites.
Daug aistrų įplieskė klausimai dėl „Maisto banko“ skiriamos paramos. Pasak L.Dulkytės, maisto produktai kaimų nepasiekia todėl, kad „Maisto bankas“ pagal sutartį juos skiria tik Šilutės miesto neįgaliesiems.
Norint gauti tokią paramą, pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti 525 litų, o tai patvirtinti būtina pažymomis. Tiesa, daugeliu atveju atsižvelgiama į individualią situaciją, kiek žmogus sumoka mokesčių, kiek pinigų išleidžia vaistams, todėl ribinė suma gali būti ir didesnė.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas suabejojo, ar 500 narių vienijančioje draugijoje, iš kurių beveik 300 gyvena kaimuose, paramos gavimo kriterijus atitinka tik miestiečiai. Jis kvietė švėkšniškius užsukti pas savo seniūnijos socialinę darbuotoją, kuri gali patikrinti visus finansinius duomenis.
Pati L.Dulkytė išsamiau pakomentuoti situaciją kitą dieną į Šilutę pakvietė „Maisto banko“ Klaipėdos padalinio vadovę Loretą Danupienę.
Susitikimo metu paaiškėjo, kad „Maisto bankas“, sudarydamas sutartį su Šilutės rajono neįgaliųjų draugija, apie jai priklausančius seniūnijų padalinius net nebuvo girdėjęs, tad tiekti maisto produktus įsipareigojo tik Šilutės miesto gyventojams ir draudė išdalinti kitiems asmenims.
Paaiškinimai, kodėl su „Maisto banku“ nebuvo aptartos galimybės padėti ir kaimų gyventojams, o apie teikiamą paramą ir galimybę ją gauti kaimiškieji padaliniai sužinojo tik po metų, švėkšniškių neįtikino.
L.Dulkytės teigimu, prieš metus dėl paramos vien tik šilutiškiams tartasi dėl to, kad norėta pažiūrėti, kaip seksis vykdyti projektą, o visą informaciją esą buvo galima gauti internete arba seniūnijoje. Švėkšniškiams tereikėjo pasidomėti.
„Kodėl jūs negalėjote mums patarti, ką daryti? Juk esate visos draugijos vadovė, o nesuteikėte reikalingos informacijos“, – kategoriškos buvo ir Švėkšnos moterys.
Ir kaimai galės gauti produktų
L.Danupienė informavo, kad dabar į „Maisto banką“ gali kreiptis ir Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos padalinių vadovai. Su jais bus sudarytos atskiros sutartys, nes būtina žinoti konkretų paramos gavėjų skaičių, patikrinti, ar jiems, pagal gaunamas pajamas, galima skirti paramą.
Į Šilutę maisto produktus šiuo metu nemokamai gera valia atveža bendrovės „City service“darbuotojas. Švėkšniškiams, ko gero, pasiimti paramos tektų vykti į Priekulę arba Klaipėdą.
„Man jau dabar skauda širdį, žiūrint į šitą mamą, kai yra aišku, kad paramą pagal visus duomenis, ji tikrai gali gauti“, – po pokalbio su Švėkšnos moterimis dėl susiklosčiusios situacijos apgailestavo „Maisto banko“ Klaipėdoje vadovė.
Priekaištų negailėjo ir savo vadovei
Dieną prieš susirinkimą Švėkšnoje neįgalieji domėjosi ir Šilutės neįgaliųjų draugijos parengtu neįgaliųjų integracijos į visuomenę projektu, kurio sąmata – 100 tūkst.litų. E.Milmantienė skundėsi, kad į projekto rengimą nebuvo pakviestas nė vienas draugijos tarybos narys, ir kad visos gautos lėšos vėl bus skiriamos Šilutei.
„Nepainiokite projekto su lazdų, vežimėlių ir kitų materialinių gėrybių gavimu. Projektas skirtas socialinėms paslaugoms ir veiklai, per kurią jūs įsilietumėt į visuomenę. Tai nereiškia, kad bus dalijami pinigai“, – švėkšniškius perspėjo L.Valienė.
Vyr. specialistė A.Šidlauskienė komentavo neįgaliųjų skundus, kad neva kaimų skyriai negauna jokios labdaros iš draugijos.
Specialistė aiškino, kad technines priemones Socialinės paramos skyrius teikia tik konkretiems asmenims, parašiusiems prašymą, bet ne organizacijai. Ji kvietė neįgaliuosius dėl to šnekėtis su seniūnijų socialiniais darbuotojais.
Švėkšnos neįgalieji teigė tai išgirdę pirmą kartą, nes, kai kurių jų teigimu, iš savo vadovės E.Milmantienės jokios informacijos negauna.
Žmonės stebėjosi iš L.Valienės išgirdę informaciją, kad E.Milmantienei buvo siūlyta įtraukti Švėkšnos padalinį įprojektą, kurio metu neįgalieji ir jų šeimų nariai du kartus per savaitę būtų galėję dalyvauti terapiniuose ir praktiniuose užsiėmimuose. Ši paslauga, kuria jau naudojasi vainutiškiai, yra teikiama nemokamai.
„Iš susirinkimų Šilutėje mūsų pirmininkė visada grįžta pikta. Nieko daugiau negirdime, tik kaltinimus, kad esame skriaudžiami, nieko negauname ir negausime, nes viskas atitenka Šilutės neįgaliesiems. Jau pavasarį sakiau Elvyrai, kad tuoj prasidės projektų rašymas, pasidomėk, gal mes galime kuo padėti, pasiūlyti savo idėjas. Nereikia laukti, kol viskas bus paduota, reikia domėtis ir patiems. Jeigu šią dieną net nežinome, kaip yra gaunama parama maisto produktais, negi tai mūsų, narių, kaltė?“, – karčių žodžių Švėkšnos padalinio pirmininkei negailėjo ponia Marytė.
Aistroms įsisiūbavus prabilo ir dar viena švėkšniškė – Irena. Pasak moters, daliai neįgaliųjų nesuprantamas nuolatinis aukų rinkimas, neaišku, kur yra išleidžiami nario mokesčio pinigai ir aukojant surinkti pinigai.
„Net nežinom, kiek iš tikrųjų narių turim. Už labdarą renkami pinigai“, – piktinosi švėkšniškė.
Pasak E.Milmantienės, taip yra todėl, kad labdara gaunama ne dykai, kainuoja jos parsivežimas.
Seniūnas siūlo išsiaiškinti patiems
Vertindamas susitikimą ir jo rezultatus, Švėkšnos seniūnas Alfonas Šeputis apgailestavo, kad nesutarimai ir susiskaldymas pastebimi ir tarp Švėkšnos padalinio narių.
„Ko gero, svečiai į seniūniją atvyko per anksti. Pirmiausia jums reikia savo kieme susitvarkyti, išsiaiškinti, ko norite, kaip gyvenate, išmokti pasitikėti vieni kitais. Žinodamas neįgaliųjų bendruomenės aktyvą, esu įsitikinęs, kad jūs galite susidoroti ir funkcionuoti atskirai nuo draugijos, tačiau turite įsitikinti, ar esate tam tikrai pasiruošę“, – kalbėjo seniūnas.
Ką švėkšniškiai žada daryti toliau – dar neaišku. Dalis jų nori išstoti iš rajoninės draugijos, dalis teigia, kad toks centrinis užnugaris jiems vis dėlto reikalingas.
E.Milmantienė L.Dulkytei pateikė prašymą atleisti iš padalinio pirmininkės pareigų. Tačiau patenkinti prašymą, ar ne, turės nuspręsti patys švėkšniškiai.
Rašyti atsakymą