Kaip aktyvuoti laimės hormonus?
Laimės jausmui galime daryti įtakos patys: sveika mityba, sportas, mūsų aplinka ir supantys žmonės padeda siekti harmonijos su savimi. Pasak G. Petronienės, 3 iš 4 vadinamiems laimės hormonams (dopaminui, serotoninui ir endorfinams), turi įtakos sportas. Endorfinų kraujyje padidėja sportuojant, užsiimant mėgstama veikla ar organizmui patiriant stresą, tarkime, palindus po šaltu dušu. Aktyviai sportuojantys žmonės dažnai patiria tą endorfinų pliūpsnį, kuris net vadinamas „bėgiko euforija”.
Tačiau vien neskubaus pasivaikščiojimo neužtenka – tuomet šie hormonai nesiaktyvuoja. „Būtina bandyti prisijaukinti judėjimą. Jei mokykloje nepatikdavo bėgti „laikui“, dabar niekas neverčia to daryti – pradėkite bėgioti labai lėtu tempu, taip, kad jaustumėte malonumą – neversdami savęs iškart pasiekti rezultatų. Pradedantiesiems reikia pasistengti surasti savo tempą, nebėgti per ilgai ir per karštį, atsižvelgti ir į sveikatos būklę“, – pataria psichologė.
Kuo ypatingas bėgimas?
Anot G. Petronienės, bėgimas geras dar ir tuo, kad bėgiojant galima daug ką apgalvoti, pabūti su savimi. Intensyviai dirbant to visada trūksta. Tai ir galimybė pajausti savo kūną, skirti jam dėmesio. Naujokams būtina motyvacija: verta pagalvoti, kodėl to reikia. Gera motyvacija – jau egzistuojančios sveikatos problemos, ligų prevencija, noras geriau jaustis ir turėti tvirtesnius raumenis. Be to, bėgimas pigus sportas, galima bėgioti parke šalia namų ar darbo, nebūtina pirkti abonemento į sporto klubą. Taigi, kiek daug naudos gaunate pasiryžę aktyviai judėti.
Psichologė pabrėžia dar vieną aktyvaus judėjimo naudą – didesnį sportuojančiųjų darbingumą ir emocinį stabilumą.
„Kartais žmonės tikina, kad jiems nereikia sportuoti: jie sveiki, daug vaikšto pėsčiomis, gerai miega ir sveikai maitinasi. Tačiau jei toks žmogus norėtų išeiti į pėsčiųjų žygį ar nuvažiuoti ilgesnę atkarpą dviračiu, suprastų, kad tai viršija jo jėgas, kai tuo tarpu sportuojantys net nesušyla. Net jei nesportuojantis žmogus gautų vienodas protinio darbo užduotis su sportuojančiu, pasirodytų, jog ir čia jis jam nusileidžia: konkurentas viską atlieka greičiau ir geriau, turi daugiau energijos, yra ištvermingesnis. Aukšto meistriškumo šachmatininkai sportuoja tam, kad dar ir jų smegenys veiktų kaip kompiuteris. Žmonės, kurie turi mėgstamą užsiėmimą, ar tai būtų sportinė, ar kūrybinė veikla, daug lengviau pakelia gyvenimiškas negandas ir greičiau susitvarko su užgriuvusiomis problemomis. O jei jie turi dar ir psichologinių problemų – sportas tiesiog būtinas: taip padidinamas organizmo atsparumas“, – sako G. Petronienė.
BNS inf.