Pastaruoju metu dažnas kaimo ūkininkas nerimauja dėl vėluojančių tiesioginių išmokų už pieną. Susitikimuose su Seimo nariu R.Žemaitaičiu metu didžioji dalis ūkininkų kėlė klausimą kodėl iki šiol nėra sumokėtos išmokos už supirktą pieną. Taip pat ūkininkams kilo klausimų kodėl išmokos už pieną yra mokamos pagal nustatytas 2006-2007 metų kvotas.
Nors dalis ūkininkų šiuo metu primelžia daugiau pieno, nei 2006 m., kuomet buvo nustatomos kvotos, tačiau išmokas gauna už mažesnį kiekį pieno.
Vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu bei Europos Komisijos Gairėmis dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, nuo 2007 m. ES šalyse narėse pradėtas įgyvendinti paramos atsiejimo nuo gamybos principas. Atsiejimo principas reiškia, kad tiesioginės išmokos atskiruose sektoriuose negali būti siejamos su ūkio gamybos apimtimis einamaisiais paramos teikimo metais (pasėlių plotais, gyvulių skaičiumi ar pagamintu pieno kiekiu), o mokamos už gamybos apimtis, kurias žemdirbio ūkis buvo pasiekęs tam tikru istoriniu laikotarpiu.
ES senbuvėse nuo 2007 m. taikoma taip vadinama Bendrosios išmokos schema, pagal kurią paramos suma priklauso nuo to, kiek žemdirbys vidutiniškai gavo tiesioginių išmokų per 2000-2002 metų laikotarpį. Tik kai kuriuose sektoriuose (kai kurių pasėlių bei gyvulių) paramą galima susieti su einamųjų metų gamybos apimtimis, t. y. pasėlių plotais ar gyvulių skaičiumi.
Tuo tarpu ES naujosiose narėse, t.y. Lietuva, Latvija, Estija ir kt. nuo 2004 m. taikoma taip vadinama Vienkartinės išmokos už plotus schema, pagal kurią parama tiesioginėmis išmokomis skiriama mokant pagrindinę išmoką iš ES biudžeto už kasmet deklaruotas žemės ūkio naudmenas bei mokant papildomas nacionalines tiesiogines išmokas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų už javų pasėlius, gyvulius ir pieną.
Pagal minėtas Europos Komisijos Gaires ir įgyvendinant kai kuriuos Bendrosios išmokos schemos elementus, nuo 2007 m. papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos skilo į atsietąsias ir susietąsias išmokas. Kiekviena šalis privalėjo pasirinkti paramos atsietosiomis išmokomis gavimo atskaitos laikotarpį, kuris turėjo būti ne vėlesnis negu 2007 m. pradžia.
Vadovaujantis EK Gairėmis ir įvertinus finansinį tiesioginių išmokų poveikį ilgalaikei ūkio plėtrai, struktūriniams pokyčiams, žemdirbių pajamoms palaikyti, Lietuvoje atskiros pasėlių ir gyvulių grupės remiamos arba atsietosiomis ir susietosiomis išmokomis, arba tik atsietosiomis, ar tik susietosiomis išmokomis. Tai reiškia, kad tiesioginės išmokos yra iš dalies siejamos su gamybos apimtimis paraiškos teikimo metais, o kita išmokų dalis priklauso nuo gamybos apimčių atskaitos (istoriniu) laikotarpiu.
Taigi, Lietuva papildomoms nacionalinėms atsietosioms išmokoms už pieną mokėti nuo 2007 metų pasirinkto 2006-2007 kvotos metų atskaitos laikotarpiu parduoto pieno kiekius (t.y. tuo metu naujausius turimus duomenis).