Radiologijos technologai – svarbi gydymo komandos dalis

Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre taikomi naujausi radiologijos mokslo pasiekimai, atliekama daug aukščiausio lygio diagnostinių ir minimaliai intervencinių gydymo būdų, ieškoma naujų, kurie padėtų greičiau nustatyti pažaidas ar įveikti ligą. Šio novatoriško centro komandos jungtis – radiologijos technologai.

„Mes kaip pasislėpę varžteliai, kurie tarpusavyje sujungia visus komandos narius – registratores, inžinierius, gydytojus radiologus, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojų padėjėjas, radiacinės saugos bei kitus specialistus” –sako radiologijos technologė Jolanta Verižnikovienė.

Už ką atsakingi?

Radiologijos technologai – tai specialistai, dirbantys su medicininės paskirties jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės šaltiniais bei įranga – rentgeno, kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos, angiografijos, branduolinės  medicinos bei spindulinės terapijos prietaisais, atlieka kontrastinių bei vaistinių medžiagų injekcijas. Remdamiesi gautais radiologiniais vaizdais gydytojai nustato radiologinę, o vėliau galutinę diagnozę. Tai tarsi fotografai, kurie fotografuoja žmogų iš vidaus, panaudodami savo žinias, sudėtingą aparatūrą įžvelgia tai, ko plika akimi neįmanoma pamatyti.

„Mes turime žinoti, kurią vietą tirti, kur yra patologija, kur sveikas audinys, – sako J. Verižnikovienė. – Pasitaiko įvairių niuansų, todėl visada privalome atlikti tyrimą taip, kad jis suteiktų išsamių duomenų gydytojui ir nepadarytų žalos pacientui.“

Technologams svarbu teisingai įvertinti siuntime nurodytas priežastis atlikti tyrimą, pacientui išaiškinti informaciją. Pasak radiologijos technologės Rūtos Urbanavičiūtės, yra tyrimai, prieš kuriuos būtina pasiteirauti, kokius vaistus pacientas vartoja, ką valgo. Nuo to gali priklausyti vaizdų kokybė.

„Atlikdami tyrimus vaikams, turime mokėti juos nuraminti, – sako su mažaisiais dirbanti radiologijos technologė Danuta Altuchova. – Mažiausiems procedūros atliekamos su anestezija.“ Tik po išsamių išaiškinimų prasideda paciento paruošimas tyrimui.

Mokosi visą laiką

Radiologijos ir branduolinės medicinos centre viskas nuolat tobulėja. Dabar diagnostikai pasitelkiami ir dirbtinio intelekto sprendimai, kurie gali padėti pacientą pozicionuoti, apdoroti vaizdus, sumažinti vaizdų iškraipymus, jonizuojančią spinduliuotę pacientui. Siekiama kuo mažiau pakenkti tiek pacientui, tiek ir darbuotojui.

Atėjęs naujas absolventas turi žinoti, kaip ruošiamas pacientas tyrimui, dėl ko atliekamas tyrimas, kokia sritis bus tiriama, į ką jis turi atkreipti dėmesį, supažindinamas su techniniais aparato parametrais, pirmieji jo savarankiško darbo žingsniai prižiūrimi jau patirtį turinčių kolegų. Technologė Gerda Milašauskaitė sako, kad gebėjimo dirbti savarankiškai trukmės laikas labai individualus. Mokymasis šiame darbe yra nenutrūkstamas procesas. Net ir turintiems didelę patirtį kone kasdien tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kuriuos privalu sugebėti greitai išspręsti.

Kad būtų pasiekta geriausių rezultatų, vyksta mokymai, bendradarbiaujama su gydytojais.

Svarbu sauga

Pagrindinis tyrimų principas – surasti optimalią ribą tarp naudos ir žalos, svarbiausia, nepakenkti pacientui. Ypač pavojinga ten, kur yra atviri spinduliuotės šaltiniai, rentgeno spinduliuotė, kurie gali būti vienu iš faktorių ilgainiui atsirasti onkologinėms ligoms. Saugesni tyrimai – echoskopija ir magnetinio rezonanso tomografija. Nėra įrodyta, kad jie kenksmingi, todėl atliekami naujagimiams, nėščiosioms. Svarbu, kad į magnetinio rezonanso skenavimo patalpą, kur tiriamas pacientas, nepakliūtų joks metalinis daiktas, kuris jautrus magnetiniam laukui. Jis gali sužaloti žmogų, pasaulyje yra buvę mirties atvejų.

„Žmonėms keistai nuskamba mūsų prašymai apsižiūrėti, ar kišenėse neturi metalinių daiktų, jei pacientas vežamas, ratukus palikti toliau. Būtina labai rimtai vertinti klausimyną, žinoti, kokios operacijos yra atliktos, gal implantuotas širdies stimuliatorius ar panašiai. Kad ir maža detalė radiologiniuose tyrimuose yra be galo svarbi. Mes turime būti itin atidūs, nes vienas neapdairus žingsnis – ir gali nukentėti tiek pacientas, tiek mes patys,“ – sako G. Milašauskaitė.

„Esu liudininkė, kai žmogus buvo perspėtas neimti į tyrimo patalpą šratinuko, bet tvirtino, kad rašiklis plastikinis. O vos įėjus, rašymo priemonė pradėjo skrieti milžinišku greičiu, chaotiškais judesiais ir praskėlė antakį“, – sako J. Verižnikovienė.

D. Altuchova prisimena, kaip mama, procedūros metu norėdama pasėdėti šalia vaiko, iš persirengimo kambario pasiėmė metalinę kėdę. Magnetinio rezonanso laukas toks stiprus, kad net trise tą kėdę vos atitraukė nuo aparato. Pasitaiko, kai perspėtas žmogus vis tiek įeina su laikrodžiu, pinigine. Tada laikrodžio rodyklės savo kryptį pasirenka pačios, o visos banko ir kitos kortelės išsimagnetina.

Radiologijos technologai dirba su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Čia reikalinga ypatinga atida. „Kiekvienas nešiojame prisegamus individualius dozimetrus ir dar tam tikrus žiedus-dozimetrus ant rankos piršto. Dar yra kaukės, respiratoriai, vienkartiniai chalatai, vienkartinės pirštinės, kepurės, kurie privalomi ir dažnai keičiami. Kasmet tikrina mūsų sveikatą, o jeigu dirbame su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – dar ir vidinę apšvitą, esame nuskenuojami gama kamerose, – sako R. Urbanavičiūtė.