Rubrika „Senoji Vakarų Lietuva” tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiami senose fotografijose įamžinti žymių Vakarų Lietuvos vietovių vaizdai. Šį kartą skaitytojus norėtumėme pasikviesti pasivaikščioti senosios Rusnės takais.
Rusnė – miestelis Šilutės rajono pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos RP.
Seniūnijos ir seniūnaitijos centras
Miestelis įsikūręs saloje (vienintelis toks Lietuvoje) – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį – Pakalnės upelis). Miestelis pasiekiamas moderniu tiltu per Atmatą. Su Šilute jungiasi keliu 206 Šilutė–Rusnė . Kitas Skirvytės krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
Yra Rusnės pagrindinė mokykla ir Rusnės specialioji mokykla, paštas (LT-99047). Rusnėje gausu architektūros ir technikos paminklų: senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba-muziejus, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia. Yra dviračių takas (įrengtas 2005 m.), apžvalgos bokštelis ir aikštelės. Antrą birželio sekmadienį Rusnėje vyksta bienalė „Išbėg, išbėg iš Rusnės kiemelio“. Istorijos paminklas – Rusnės pilkapis.
Gyvenvietė įsikūrusi potvynių zonoje. Nuo potvynių ją saugo pylimai, saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių.
Istoriniai šaltiniai mini, kad 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė.