Rusniškiai pakilo į kovą su, jų manymu, neteisingu aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu po ketverių metų pertraukos į Nemuno deltos regioninį parką sugrąžinti žvejų mėgėjų licencijuotą žvejybą.
Rusniškiai surengė pirmąjį susirinkimą, kuris galėtų būti pavadintas ir protesto piketu. Žmonės piktinosi, kad jie, nors ir gyvendami ant upės kranto, negali bet kada pameškerioti – privalo mokėti didžiulį meškeriotojo licencijos mokestį.
Neliko išimties
Pasipriešinimo netikusiam ministro įsakymui organizatoriumi tapo bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys ir aktyviausi Rusnės žvejai mėgėjai. Šios bendruomenės iniciatyvą parėmė ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kuri tarpininkavo, jog susirinkime dalyvautų ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis bei Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis.
Nuo šių metų balandžio 1 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandenyse žvejai mėgėjai gali įmerkti savo meškeres turėdami ne tik 50 litų kainuojančius metinius žvejo mėgėjo bilietus, kurie suteikia teisę žvejoti visuose valstybės vandens telkiniuose, bet ir regioninio parko meškeriotojo licencijos korteles. Šios kortelės kainuoja: 10 Lt – už vienos dienos žvejybą, 30 Lt – už savaitės žvejybą, 50 Lt – už mėnesio žvejybą.
Be meškeriotojo licencinės kortelės gali žvejoti tik vaikai iki 16 metų, pensinio amžiaus asmenys – nuo 62 metų ir visi neįgalieji.
Ne tik žvejoja, bet ir tvarko pakrantes
Pasak R.Plikšnio, versti regioniniame parke gyvenančius žmones mokėti meškeriotojo licencijos mokestį yra visiškai nelogiškas ir neteisingas sprendimas. Dėstydamas argumentus, kodėl vietiniai gyventojai privalo būti atleisti nuo mokesčio, jis minėjo, kad daugeliui žmonių tai – ne pramoga, bet gyvenimo būdas ir šio krašto gyventojų tradicijų puoselėjimas.
„Kaip kitaip tėvas gali išmokyti savo mažamečius vaikus elgtis prie upės? Negi už kiekvieną tokią pamoką jis dar turi mokėti po 10 litų į valstybės iždą, kad nebūtų paskelbtas pažeidėju“, – rusniškių priekaištus išsakė R.Plikšnys ir kartu paminėjo jiems užkrautas prievoles: – šalia upės pakrantės gyvenantis rusniškis negali savo sodybos aklinai užtverti tvora, nes privalo palikti 5 m atstumą iki vandens telkinio, kad žvejai mėgėjai galėtų prieiti prie vandens. Taigi mes, šios žemės šeimininkai, norim to ar ne, bet privalom susitvarkyti aplinką, surinkti paliktas šiukšles, prižiūrėti tvarką.“
Rusniškiai sakė, jog jiems rūpi ne tik prisižvejoti kuo daugiau žuvies, bet ir gamtos išteklių tausojimas: „Kas geriau nei mes, vietiniai, galime pirmi pastebėti, kai prie upės krašto svečiai elgiasi neteisingai, žvejoja neteisėtomis priemonėmis ir galime pranešti atitinkamoms tarnyboms.“
R.Plikšnį ir Rusnės seniūnę Dalią Drobnienę piktino ir faktas, kad visos už licencinę žvejybą surinktos lėšos atiteks valstybės biudžetui. O iš visos Lietuvos čia suvažiavusių žvejų paliktas atliekas tenka tvarkyti rusniškiams, rajono atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonei.
R.Plikšnys įsitikinęs, kad žvejybos lengvatų yra nusipelnę visi rajono gyventojai, nes tai jie visi, mokėdami rajono atliekų tvarkymo rinkliavą, sumoka ir už Nemuno deltos regioniname parke surinktų atliekų išvežimą ir tvarkymą.
Nidiškiams davė lengvatas, rusniškiams – ne
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas R.Lydis bei Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S.Sudeikis patvirtino, kad jie siūlė Aplinkos ministerijos specialistams taikyti licencinės žvejybos išlygas vietos gyventojams. Į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
R.Plikšnys pasakojo, kad šiuo klausimu yra kalbėjęs su minėtos ministerijos valdininkais. Jie aiškino, kad įstatymai draudžia daryti išlygas dėl gyvenamosios vietos. Tačiau tokie aiškinimai R.Plikšnio neįtikino: juk nidiškiams leidžiama keltis per marias nemokamai, nors visi kiti keltų keleiviai ir automobiliai yra apmokestinti.
Reikalauja panaikinti licencijas ir finansuoti parko tvarkymą
Rusnės bendruomenės susirinkime dalyvavo žmonių ir iš kaimyninių kaimų, esančių to paties regioninio parko teritorijoje: iš Mingės, Ventės, Kintų. Buvo atvykusių ir šilutiškių. Visi susirinkusieji pritarė susirinkimo rezoliucijoms.
Šį dokumentą pasirašė apie 70 susirinkimo dalyvių. Jie nutarė raštu kreiptis į rajono Tarybą, rajone išrinktus LR Seimo narius, kad visi kartu imtųsi veiksmų, jog būtų pakeistas aplinkos ministro įsakymas ir kad jame būtų įrašyta teisė regioninio parko gyventojams žvejoti įsigijus tik žvejo mėgėjo bilietus, be papildomo licencinės žvejybos mokesčio.
Be to, reikalaujama bent 20 proc. už licencijuotos žvejybos surinktų lėšų sugrąžinti į rajono biudžetą, kad už tas lėšas būtų tvarkomas Nemuno deltos regioninis parkas.
