Salierai: ir maistas, ir vaistas

Salierai auginami jau tūkstančius metų: jų ištakos siekia Viduržemio jūros regioną, kur senovės Graikijoje ir Romoje salierai buvo vartojami ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Šiais laikais šios daržovės paplitusios visame pasaulyje ir naudojamos įvairiuose patiekaluose: nuo sriubų iki troškinių ar paprastų pigių užkandžių. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad nepaisant mažo kalorijų skaičiaus, salierai yra labai maistingi, tai geras vitamino C, K, kalio, folatų ir skaidulų šaltinis.

Salierai – daug maistinių medžiagų turinti sveikatai palanki ir pigi daržovė. Ją, anot dietologės, galima vartoti žalius kaip traškų užkandį, dėti į salotas, sriubas ar mišraines arba iš jų išspausti maistingas ir gaivias sultis.

„Salierai yra geras maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Pluoštinės skaidulos labai svarbios virškinimo sistemos sveikatai, jos padeda palaikyti širdies sveikatą, nes mažina cholesterolio kiekį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. O salieruose esantys vitaminai – C ir K – palaiko imuninę sistemą bei gerina odos sveikatą. Be to, vandenyje tirpaus vitamino folio rūgšties atitikmuo augaluose – folatai – svarbūs DNR sintezei ir ląstelių augimui“, – vardija gydytoja dietologė.

Salieruose taip pat daug mineralų, įskaitant kalį bei manganą. Kalis būtinas sveikam kraujospūdžiui ir elektrolitų pusiausvyrai palaikyti. Dar manganas yra kelių fermentų, dalyvaujančių energijos apykaitoje ir antioksidacinėje apsaugoje, kofaktorius.

Gydytoja dietologė taip pat perspėja, kad nors alergija salierams yra palyginti reta, tačiau kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginių reakcijų: simptomai galėtų būti niežulys, patinimas, dilgėlinė, pasunkėjęs kvėpavimas, o sunkiais atvejais – anafilaksija.

BNS inf.