Ta proga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) dalijasi duomenimis iš klimatologo Donato Valiuko daktaro disertacijos.
Pasaulyje nuolat vyksta įvairūs pavojingi meteorologiniai reiškiniai. Vienas pačių pavojingiausių ir daugiausia nuostolių sukeliančių meteorologinių reiškinių yra sausra. Sausros svarbi ir neišvengiama klimato sistemos dalis, jos vienoje ar kitoje planetos vietoje susidaro nuolat.
Tarptautinės gamtinių nelaimių duomenų bazės duomenimis, dėl sausrų sukeltų padarinių 1900–2011 m. pasaulyje mirė daugiau nei 11,7 mln. žmonių, o sausrų padaryti nuostoliai siekė daugiau nei 92 trilijonus JAV dolerių.
Sausra − viena pavojingiausių gamtinių nelaimių ir Europoje. Sausros gali susiformuoti bet kuriuo metų laiku, tiek vietovėse, kur lietūs būna gausūs, tiek ten, kur būdingi maži kritulių kiekiai. Dėl sausrų sukeltų padarinių didžiulių nuostolių patiria žemės ūkio, energetikos, miškininkystės ir kiti sektoriai.
Lietuva priskiriama perteklinio drėkinimo zonai, t. y. per metus kritulių iškrinta daugiau negu išgaruoja, todėl mūsų šalyje sausros nėra itin dažnas reiškinys. Tačiau, jei nuo praeito amžiaus paskutiniųjų dešimtmečių šaltuoju metų laikotarpiu kritulių kiekis kinta mažai ar net nustatytas jo augimas, tai vegetacijos laikotarpiu jų mažėja ir gali stipriai kisti laike. Keičiantis klimatui, kylant oro temperatūrai, tam pačiam kritulių kiekiui iškrintant per trumpesnį laikotarpį, sąlygos trumpalaikėms sausroms susidaryti šiltuoju metų laikotarpiu taps dar palankesnės.
LHMT inf.