Susitikinėdama su Šilutės ir Pagėgių gyventojais ne kartą buvau prašyta paaiškinti, kaip pagal Seimo naujai priimtas Statybos įstatymo pataisas galima įteisinti savavališkas statybas.
Kadangi šis klausimas aktualus ne vienam pamario gyventojui, o kai kurių savavališkų statybų įteisinimo terminas yra gana trumpas – tik iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, bandysiu paaiškinti plačiau, kokias statybas galima įteisinti ir kaip tai padaryti.
Kas yra savavališka statyba?
Savavališka statyba yra ta, kurios savininkas neturi statybą leidžiančio dokumento. Taip pat savavališka statyba laikoma ta, kuriai leidimas statybai yra, tačiau statinys pastatytas arba statomas ne projekte nustatytoje vietoje, nesilaikant projekte nustatytų statinio išorės matmenų reikalavimų, įrengiant kitokias, negu numatytos projekte, laikančiąsias konstrukcijas ar jas kitaip išdėstant, nesilaikant projekto sprendinių, susijusių su saugomos teritorijos apsaugos reikalavimais ar paveldosaugos reikalavimais.
Kokias savavališkas statybas galima įteisinti?
Pagal naujai priimtas Statybos įstatymo pataisas savavališką statybą galima įteisinti tik tuomet, kai toks statinys neprieštarauja tos teritorijos galiojantiems bendriesiems, specialiesiems, detaliesiems planams ir tokia statyba neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Šiuo klausimu galite konsultuotis su savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, saugomų teritorijų direkcijų, Kultūros paveldo departamento teritorinių skyrių specialistais – priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje buvo vykdoma savavališka statyba.
Kokie yra savavališkų statybų įteisinimo būdai?
Šiuo metu yra du pagrindiniai savavališkų statybų įteisinimo būdai.
Savanoriškas kreipimasis. Statinio savininkas, nelaukdamas, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, pats kreipiasi į savivaldybės administraciją. Kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas pateikia ir visus reikalingus dokumentus: projektą, bendraturčių sutikimus ir pan.
Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad tokio statinio statyba yra galima pagal tos teritorijos planus, pritarus projektą tikrinančioms institucijoms turi tenkinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, t.y. įteisinti šią statybą.
Jei pasinaudojus šiuo būdu ir būtų skiriama administracinė bauda dėl savavališkos statybos, tai ji būtų mažiausia iš galimų, nes savanoriškas savininko kreipimasis laikomas lengvinančia aplinkybe.
Šis būdas galės būti taikomas iki 2012 m gruodžio 31 d.
Kreipimasis po akto surašymo. Po savavališkos statybos akto surašymo statytojas per šešis ar devynis mėnesius, jei yra ne nuo jo priklausančių trukdžių, turi teisę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Šiuo atveju, surašius savavališkos statybos aktą, gali būti pareikalauta per 6 ar 9 mėnesius statinį ar tą statinio dalį, kuris pastatytas savavališkai, nugriauti. Tačiau jei toks statinys gali būti toje vietoje, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimai nugriauti panaikinami ir savavališka statyba laikoma įteisinta.
Skirtingai nei pirmuoju atveju, antruoju, įteisinant savavališką statybą, nuo 2013 m. sausio 1 d. teks mokėti įmoką, kurios dydis priklausys nuo atliktų statybos darbų sąnaudų ir panaudotų statybos produktų vertės. Mažiausios įmokos dydis sieks – 300 Lt, didžiausios – 500 000 Lt.
Kiti įteisinimo atvejai. Jei savavališkos statybos aktas buvo surašytas iki įsigaliojant Statybos įstatymo pakeitimui (iki 2010 m. spalio 1 d. ), tačiau reikalavimas nugriauti statinį dar nepateiktas, šiuo atveju taip pat bus pateiktas reikalavimas nugriauti statinį, nustatant 6 ar 9 mėnesių reikalavimo įvykdymo terminą ir statytojas galės pasinaudoti jau minėtu antruoju savavališkos statybos įteisinimo būdu.
Jei reikalavimas nugriauti statinį per 6 ar 9 mėnesių terminą pasibaigė, neįvykdžius reikalavimų, irgi gali būti taikomas antrasis būdas.