Seniūnijų poreikiai
R. Budrikas, pasakodamas apie parengtą projektą „Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų apšvietimo modernizavimas“ sakė, kad nėra laiko laukti, nes projektas parengtas kokybiškai, o jo sėkmės finansavimui gauti sąlyga yra projekto įregistravimo data. Tikėtina, jog Šilutės savivaldybės seniūnijų apšvietimo modernizavimo projektas bus net vienas iš pirmųjų Lietuvoje.
Buvo atlikta visų vienuolikos seniūnijų kaimo gyvenviečių (išskyrus miestą) gatvių apšvietimo infrastruktūros inventorizacija bei parengtas investicinis poreikis.
Gavus finansavimą, vykdant gatvių apšvietimo modernizavimą seniūnijų gyvenvietėse bus atliekami šie darbai: Kintų seniūnijoje pakeista arba naujai sumontuota 280 šviestuvų, įrengta papildomai 161 gembė, įrengta 10 valdymo spintų, pastatyta 60 atramų, nutiesta 2860 m kabelių.
Katyčių seniūnijoje – 21 šviestuvas, 116 gembių, 3 valdymo spintos, 19 atramų, 2080 m. el. kabelių. Gardamo seniūnijoje – 62 šviestuvai, 1 valdymo spinta, 62 atramos ir 1200 m el. kabelių.
Rusnės seniūnijoje – 168 šviestuvai, 58 gembės, 2 valdymo spintos, 8000 m el. kabelių.
Vainuto seniūnijoje – 198 šviestuvai, 2 valdymo spintos, 198 atramos.
Švėkšnos seniūnijoje – 161 šviestuvas, 161 gembė, 3 valdymo spintos, 69 atramos ir 10360 m el. kabelių.
Saugų seniūnijoje – 160 šviestuvų, 61 gembė, 5 valdymo spintos, 89 atramos, 5850 m el. kabelių.
Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – 216 šviestuvų, 90 atramų, 4550 m el. kabelių.
Usėnų seniūnijoje – 15 šviestuvų, 3 valdymo spintos, 10 atramų, 1500 m el. kabelių.
Juknaičių seniūnijoje – 237 šviestuvai, 2 valdymo spintos, 152 atramos, 2794 m el. kabelių.
Šilutės seniūnijoje – 138 šviestuvai, 84 gembės, 4 valdymo spintos, 84 atramos ir 5060 m el. kabelių.
Projekto įgyvendinimo atveju, veiklos išlaidos per projekto ataskaitinį laikotarpį sumažėtų 106 689 Eur. Didžiausią įtaką galimam lėšų sutaupymui įgyvendinus projektą turėtų elektros energijos suvartojimo ir darbo užmokesčio aptarnaujančiam personalui mažėjimas.
Remiantis pateiktais skaičiavimais ir techniniais nagrinėjamų alternatyvų duomenimis nustatyta, kad įgyvendinta alternatyva leistų sutaupyti apie 62 proc. elektros energijos ir atitinkamai elektros energijai skiriamų lėšų. Metinės infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos sumažėtų apie 50 proc. Metinės darbo užmokesčio išlaidos sumažėtų net 80 proc.
Kas nustatė medžiagų ir darbų kainas?
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narys Audrius Endzinas klausė, kaip buvo nustatytos būsimos išlaidos. Juk jokių viešųjų pirkimų dar nebuvo. Jis taip pat domėjosi, kas vertino seniūnijų apšvietimo sistemų dabartinę būklę.
R. Budrikas sakė, kad projekto įgyvendinimui buvo paprašyta didžiausia galima suma. Tačiau gali būti, jog vykdant prekių ir darbų pirkimus viešuosiuose konkursuose tiek pinigų nereikės. Tuomet jie bus sutaupyti. O jeigu pritrūks, teks atsisakyti vieno ar kito objekto įgyvendinimo.
Kas valdys ir aptarnaus modernizuotą apšvietimo sistemą?
Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Gečas sakė, kad jau prieš daug metų buvo pradėta kalbėti apie apšvietimo modernizavimą. Jis prisiminė ir buvusio politiko Arvydo Jako iniciatyvas perduoti apšvietimo paslaugą privačioms kompanijoms. „Taigi, kas dabar valdys modernizuotą apšvietimo sistemą?“ – klausė A.Gečas.
Pasak R. Budriko, modernizuotą sistemą valdys ir aptarnaus Savivaldybės seniūnijų specialistai, konkretiems gedimams šalinti jie galės samdyti privačias įmones. Po įvairių diskusijų buvo apsispręsta, kad toks valdymas bus racionalesnis, leis reikiamu metu sutaupyti lėšas už ne taip jau ir pigią elektros energiją. Kaip ten bebūtų, privatūs apšvietimo tiekėjai norėtų gauti pelno.
Pasak A. Gečo, kai kur mieste jis matė, kad atnaujintose apšvietimo linijose lempos dega tik kas trečiame stulpe. „Gal reikėtų projektuoti tokias sistemas, kuriose būtų rečiau statomi stulpai?“ – klausė jis.
R. Budrikas paaiškino, kad apšvietimo linijų stulpai statomi standartiniais atstumais. Tačiau mums dabar, ypač vasaros metu, pakanka šviesos tiek, kiek jos duoda kas trečia švietimo sistemos lempa.
