SPARSE sudaro 2 etapai. Pirmasis projekto etapas, prasidėjęs 2018 m. rudenį gebėjimų ir žinių dalinimosi praktikomis tarp partnerių ir 5 vietos aktyvatorių iš kiekvienos projekto šalies partnerės, kurie dalyvavo susitikime su praktikais ir projekto lyderiais Kornvalyje (Cornwall), JK.
Antrojo etapo metu, kuris startavo 2019 m. rudenį, partneriai įgyvendina ir išbando regioninės sklaidos tinklą savo šalių vietovėse. Kasmet 3 metų laikotarpiu vietos bendruomenėms bus pristatomos profesionalios Lietuvos ir užsienio trupės. Lietuvoje į projektą įtrauktos Drevernos, Laukžemės, Neringos, Rietavo ir Švėkšnos bendruomenės.
Projektą kofinansuoja Europos komisijos programa „Kūrybiška Europa“, Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė ir Kretingos rajono savivaldybė.
Teorinio ir praktinio seminaro „Pasaka: reikšmė, prasmė, aktualumas“, vykusio Švėkšnoje, ašis – pasakos siužeto aktualizavimas, tautosakos daugiasluoksniškumas, simbolių reikšmės, meninių sprendimų prasmės ir emocinis paveikumas.
Gal kai kuriems žmonėms atrodo, kad pasakos pastaruoju laiku ima prarasti aktualumą, o drąsesnis teigs, kad tai tiesiog atgyvena. Kaip yra iš tiesų? Norint suprasti, kas kalbama pasakose, reikia jas studijuoti, bandyti perprasti, skaityti literatūrą ir simbolių kalbą.
Vaiko ir suaugusiojo sąmonė veikia skirtingai. Skirtinga gyvenimo patirtis ir patyrimai. Todėl apie gyvenimo tiesas, sunkumus ir pasaulio sandarą geriausia vaikui sužinoti iš pasakų, todėl pasakos niekada nepraras aktualumo, ypač jei kalbame apie vaikus. Pasakos yra būdas vaikams sužinoti pasaulio sandarą, apie gyvenimą, likimą, gėrio ir blogio priešpriešą, priemones padėsiančias nugalėti kylančius konfliktus, problemas ir rasti geriausią išeitį. Nuo augančio ir bręstančio vaiko nereikia slėpti, kad pasaulyje egzistuoja ne tik gėris, bet ir blogis. Juk natūraliai gyvenime nuolat vyksta dramos, kovos, mirtys. Vaikas apie tai vienaip ar kitaip sužinos, bet gali sužinoti ir teisingu būdu – per pasakas, kurias pradžioje skaito suaugusieji, o vėliau patys vaikai. Pasakos parodo vaikui, kas yra gyvenimas, paaiškina, kad yra patiriami ir vargai, ir kovos. Svarbu vaikui paaiškinti, kad baisiausios kovos vyksta pačiuose žmonėse.
Reikia suprasti, kad pasakos neatspindi fizinės tikrovės. Tai kūriniai, pripildyti simbolių kalbos. Simboliais ir reikia išmokti pasikliauti.
Charizmatiškieji seminaro lektoriai – Linas Zubė, lėlininkas, režisierius, aktorius, šeimos lėlių teatro „Lino lėlės“ įkūrėjas, KU Režisūros katedros docentas ir Vida Narveišytė, profesionali teatro režisierė, lektorė, kūrėja, šeimos lėlių teatro „Lino lėlės“ vadybininkė, per dvi seminaro valandas „davė“ seminaro dalyviams raktą į užkoduotą pasakų pasaulį. Įgalino interpretuoti lietuviškų pasakų siužetus šiuolaikinių aktualijų kontekste, iššifruojant metaforas, simbolius ir tautinės tapatybės ženklų apmąstymą. Be abejonės, kad visos rengėjų pateiktos žinios seminare dalyvavusiems pedagogams, tėvams, seneliams ir kitiems pasakomis besidomintiems asmenims, ateityje padės rasti būdus per meno poveikį jaunuomenei padėti ugdyti vertybines nuostatas.
Seminarą organizavo švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė. Seminaro rėmėjai – švėkšniškiai verslininkai Aušra ir Antanas Martinkai.