1 iš 12 eismo įvykių Lietuvos keliuose sukelia pensinio amžiaus vairuotojai, rodo Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika. Per praėjusius metus bendrovė fiksavo maždaug 1 tūkst. senjorų sukeltų avarijų, šiek tiek mažiau vairuojančių pensininkų į eismo įvykius pakliuvo dėl kitų vairuotojų kaltės.
Tiesa, draudikai pastebi, kad senjorų sukeliami eismo įvykiai dėl jiems būdingo atsargumo nėra dideli, todėl ir padaroma žala – santykinai mažesnė. Pavyzdžiui, „ERGO Insurance“ per metus už senjorų sukeltas avarijas Lietuvoje išmokėta 1,9 mln. litų žalų suma sudaro vos kelis procentus visų žalų.
Pasak „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, senjorams patirties tikrai nestinga, tačiau dažnai juos paveda amžiaus problemos ir kasdienės praktikos stoka. Tai ypač būdinga dabartiniam metų laikui, kai keliuose padaugėja žiemos sezonu nevažinėjančių vairuotojų.
Dažniausiai eismo įvykių kaltininkais tampa pensinio amžiaus vyrai. Lyginant su moterimis, jie per 2013 metus sukėlė 4 kartus daugiau avarijų. Pasak draudimo ekspertų, tą lemia natūralios priežastys: vairuojanti moteris prieš kelis dešimtmečius – gana retas reiškinys, todėl didžioji vyresnių vairuotojų dalis yra vyrai.
Be to, moterys, sulaukusios vyresnio amžiaus, dažniau apskritai atsisako vairavimo arba kelyje elgiasi itin atsargiai.
„Vyresnioji vairuotojų karta yra tikrai verta kitų pagarbos. Šie vairuotojai paprastai jaučia didesnę atsakomybę, nuosekliau laikosi Kelių eismo taisyklių ir stengiasi puoselėti eismo kultūrą. Teigiamai eismo įvykių statistiką veikia ir asmenybės branda – senjorai rečiau skuba, kelyje yra lengviau nuspėjami, važiuoja lėčiau, nors tai ir kelia kai kurių vairuotojų nepasitenkinimą“, – sako A. Pilčicas.
Pasak jo, dažniau pasitaiko problemų, kai eismo sąlygos tampa sudėtingos: tamsiu paros metu, esant pūgai ar rūkui, atsidūrus transporto spūstyje.
Daugiausiai eismo įvykių vyresnio amžiaus vairuotojai sukelia dėl sulėtėjusios reakcijos. Pastebima, kad su amžiumi darosi sunkiau orientuotis ir greitai įvertinti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Kaip pavyzdį, A. Pilčicas pateikia kuriozinę avariją praėjusiais metais, kai garbaus amžiaus vairuotojas dvipusio eismo kelyje, lenkdamas kitą automobilį, nepastebėjo pėstiesiems skirtos saugumo salelės. Senjoro vairuojamas automobilis ją pervažiavo, sugadino ženklus. Laimei, sužalojimų ir aukų tąkart pavyko išvengti.
Medikai pritaria draudikų pastebėjimui, kad pensinio amžiaus vairuotojų reakcija ir orientacija blogesnė, tačiau nėra kategoriški.
Kaip teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Misevičienė, su amžiumi visų mūsų koncentracija natūraliai mažėja, tačiau negalima pasakyti nuo kokio konkrečiai amžiaus vairuoti automobilio jau nebegalima.
„Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, todėl kiekvienu atveju, įtarus dėmesio sutrikimą, yra atliekami dėmesio ir koncentracijos testai. Pasitaiko, jog aštuoniasdešimtmečiai testą išlaiko puikiau nei tarkim šešiasdešimtmečiai – ne viskas priklauso nuo amžiaus, bet ir nuo ligų, kurios blogina protinius sugebėjimus, o kartu trukdo ir vairuoti“, – sako R. Misevičienė.
Draudikai pataria vyresnio amžiaus vairuotojams nelaukti avarinių situacijų ir pajutus senatvinius regėjimo bei reakcijos simptomus kreiptis į medikus. Senjorams, kurie prie vairo sėda rečiau, yra patartina iš anksto suplanuoti savo maršrutą.