Šv. Kazimiero diena – kovo 4-oji, etnokultūros žinovų vadinama Kovarnių diena, yra sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.
Pamaryje katalikiškos Kazimierinės ar pagoniška Kovarnių diena sutapo su sekmadienio naktį aukštyn kilsterėjusia potvynio banga, kuri užliejo vienintelį su Rusnės sala jungiantį kelią.
Pirmadienį ryte ant šio kelio buvo 6 centimetrai vandens. Visos transporto priemonės jį įveikia be problemų.
Ledonešio dar nematyti
Vanduo kai kuriose upėse slūgsta, kai kuriose kyla. Nemunas 3-4 centimetrais per parą (nuo sekmadienio iki pirmadienio) kilstelėjo Panemunėje ir ties Šilininkais, ties Rusne pastarąsias paras laikėsi vienodame 281 cm lygyje, ir tik naktį į pirmadienį pakilo 1 cm. Dabar vandens lygis čia 282 cm, iki stichinės ribos lieka dar 8 cm.
Minijos vandens lygis irgi labai svyruoja: ties Kartena per parą nukrito net 72 cm, ties Lankupiais – 10 cm, o ties Priekule laikėsi vienodame lygyje. Iki stichinės ribos čia dar toli – trūksta daugiau nei pusantro metro.
11 cm vanduo nuslūgo Šyšoje, krenta jis ir Jūroje.
„Visose upėse ledas tebestovi, tik ties Panemune jis – su properšomis. Ledonešio dar nematyti“, – vakar sakė Šilutės r. savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vadovas Romualdas Renčeliauskas.
Dar nuo rudens rajone yra apsemta apie 30 kilometrų vietinės reikšmės kelių.
Per apsemtą ruožą – į paskutinę kelionę
Apsemtą kelią teko įveikti ir laidotuvių kortežui. Jis iš Šilutės laidojimo namų šį rytą per apsemtą kelio ruožą gabeno žmogaus palaikus į Rusnės kapines.
Pernai, kai vandens gylis ant Rusnės kelio siekė 75 centimetrus, katafalką su palaikais ir palydos automobilius traktorinėmis priekabomis kelininkai kilnojo keliolika reisų.
Gyventojai patys savimi pasirūpina
Šiemet pamarį polaidžio vandenys skandina nuo gruodžio 19-osios. Sausio vidury taip pat buvo užlietas kelias į Rusnę. Aplink jau tęsiasi apie 9000 hektarų užlieti plotai, esantys žemiau jūros lygio. Kol siurblinės vandens neišpumpuos, vietiniai keliai lengvaisiais automobiliais bus neįveikiami.
Šį savaitgalį pamaryje turistaujantys keleiviai su šia kliūtimi – neišvažiuojamais keliais – susidūrė dažniausiai. Tiesa, prie Kuršių marių, Kintų miestelio pusėn dar neužlietais keliais daug kas netraukė. Nes hidrometeorologai perspėjo, jog Kuršių marių vakariniame pakraštyje ir ties Vente stebimi vandens kanalai ir plyšiai, priekrantinės properšos, atšuta, lipti ant ledo pavojinga.
Susižavėję Pagėgių savivaldybės siūlomu turistiniu maršrutu potvynio užlieta teritorija, kai kas pasuko link Plaškių – keliasdešimt šeimų turinčios gyvenvietės, esančios netoli Gėgės ir Nemuno santakos. Aplink ją jau plyti tūkstančiai hektarų užlietų plotų, o pagalbos žmonėms nereikia jokios.
„Mes patys savimi pasirūpinam, turim bendruomenę, joje sprendžiam savo problemas, švenčiam šventes ir niekur iš čia keltis 
nenorim. Keliai? Taip, juos valstybinės kelių priežiūros tarnybos galėtų geriau prižiūrėti, remontuoti, juk potvynis ateina su tokia griaunamąja jėga, kad išvengti nuostolių neįmanoma“, – sako vietinė gyventoja Rasa.
O Rusnėje užvakar su peiliu rankoje prie sandėlių užtikta 60-metė Laima smagiai dorojo savo užaugintą kiaulę ir džiaugėsi pavasariu. „Pati užauginau, pati padūriau, šeima mėsos atsargų turės, ko verkšlenti?“ – šypsojosi geraširdė moteris.
Potvyniai pamaryje, priklausomai nuo jų aukščio, užlieja plotus nuo Rambyno kalno iki Kuršių marių ir tęsiasi per Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos rajonų teritorijas – tai yra apie 400 kvadratinių kilometrų, apie 5-6 kilometrų pločio ruožu išilgai Nemuno vagos.
Vidutinė daugiametė potvynio trukmė – 16 dienų, maksimali – 51 diena.
Maksimalus Pagėgių savivaldybėje užliejamas plotas – 17 tūkst. ha. Šilutės rajone – 23 tūkst. ha.
