Sezoninė depresija: kokie žmonės serga dažniausiai?

Saulės spinduliams lepinant vis trumpiau lengva “paskęsti” rudeninės rutinos monotonijoje ir susidurti su sezoninės depresijos simptomais. Specialistės atskleidė, kaip liga pasireiškia ir kokie žmonės labiausiai linkę į nuotaikų svyravimus bei kokios priemonės padeda suvaldyti pirmuosius simptomus.

Sezoniškumas turi įtakos

„Depresija mūsų visuomenėje – dažnas susirgimas, o trumpėjant dienoms nusiskundimų sulaukiame daugiau, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė. – Kadangi rugsėjis šiemet buvo neįprastai šiltas, sezoninė depresija suintensyvėti turėtų vėliau, atkeliavus lapkričio darganoms.“

Pasak klinikos „InMedica“ Psichikos sveikatos centro psichologės Vitalijos Rumšienės, nors tokios diagnozės kaip „rudeninė depresija“ nėra, tačiau kintant metų laikams, pasireiškia dažnesni nuotaikų svyravimai.

Depresija gali būti lengva, vidutinė ir sunki. Jai būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija susiaurėjęs interesų ratas, prastesnė dėmesio koncentracija, nuovargis, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi, kaltės, bevertiškumo jausmas.

Depresija progresuoja: lengva simptomatika gali pasikeisti į vidutinį ar sunkų depresiškumą, todėl psichologė pataria atkreipti dėmesį į kintančią savijautą. Negydoma depresija gali apsunkinti gebėjimą dirbti, palaikyti santykius su artimaisiais, skatina uždarumą, o sunkesniais atvejais pasaulis „nusidažo“ juoda spalva.

Nuotaikos svyravimus sukelia išorinės ir vidinės priežastys: neurobiologiniai ir psichologiniai veiksniai, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės, sezoniškumas. Tyrimuose randama, kad depresija neturi sąsajų su debesuotumu, lietumi ar atmosferos slėgio svyravimais, tačiau reikšmingai veikia saulės šviesa, globali radiacija, dienos ilgumas ir temperatūra.

Trijų aštuonetų taisyklė

Anot I. Norkienės, norint išvengti sezoninės depresijos, reikėtų didinti serotonino gamybą organizme bei atkreipti dėmesį į mitybą. Serotoninas – už laimės pojūtį, ramų miegą ir gerą nuotaiką atsakingas hormonas, šviesa skatina serotonino gamybą organizme. Taip pat reikėtų rūpintis savo mityba: žarnynui ypač naudingi rauginti, fermentuoti produktai, o mūsų gerosios bakterijos, rūpinasi serotonino gamyba. Racione reikėtų užtikrinti pakankamą baltymų, savo sudėtyje turinčių aminorūgšties triptofano, kiekį. Triptofanas yra žaliava serotonino sintezei. Taigi už mūsų gerą nuotaiką atsakinga mūsų mityba.

Išvengti depresijos padeda ir fizinis aktyvumas bei buvimas gamtoje. Galima vadovautis trijų aštuonetų taisykle, kai 8 valandos skiriamos miegui, 8 darbui ir 8 laisvalaikiui. Patartina vengti į depresiją stumiančio persimiegojimo, nes dėl jo prarandame rytinį laiką, kuris itin svarbus dėl dienos šviesos.

Nuotaiką gerina verbenos, citrusinių vaisių eteriniai aliejai. Nuo spalio patartina vartoti už imunitetą, stiprius kaulus bei gerą nuotaiką atsakingą vitaminą D. Smegenų ląstelių sveikatai svarbios Omega-3 riebalų rūgštys, o emocinę ir psichologinę funkcijas teigiamai veikia B grupės vitaminai.

Rekomenduojama vartoti preparatus, turinčius augalų adaptogenų – tokių augalų, kurie padeda išgyventi stresą esant sudėtingoms aplinkybėms: tai ženšenis, rausvoji radiolė, ašvaganda ir kiti augalai. Tai gera prevencinė priemonė.

Dažniau serga moterys

V. Rumšienė pastebi, jog depresija labiau būdinga moterims nei vyrams. Svarstoma, ar tikrai moterys dažniau suserga šia liga, ar tiesiog jos drąsiau kreipiasi pagalbos. Labiau pažeidžiami yra žmonės, kurie be darbo neužsiima jokia patinkančia veikla, jaučiasi vieniši, turi mažai draugų, patiria chronišką stresą, nuovargį bei nemigą, iš prigimties yra jautresni arba jų šeimos istorijoje buvo depresija.

Pasak I. Norkienės, susidūrus su depresijos simptomais, pirmiausia reikia bandyti atsakyti į klausimą, kodėl užklupo tokia savijauta. Galbūt tai – tik periodas, kurį reikia išgyventi, išbūti ir jis praeis. Tačiau, jeigu tokia būsena tęsiasi dvi savaites ar ilgiau, reikėtų ieškoti pagalbos.

Pagal BNS inf.