Šienpjovių čempionate susirungė lietuviai ir lenkai, nugalėjo šilutiškis ir kretingiškė

Šeštadienį vešliose užliejamose pamario pievose jau trečią kartą skambėjo dalgiai – vyko 3-iasis šienpjovių čempionatas. Šiame originaliame vasaros renginyje dalyvavo ir gilias tokių čempionatų tradicijas turinčios Lenkijos atstovai. Visgi pagrindiniai prizai užsienin neiškeliavo: „Metų šienpjovio“ titulą laimėjo Šilutės krašto šienpjovys, įveikęs kitą savo komandos draugą, kuris geriausiu buvo pripažintas abiejose ankstesniuose čempionatuose. „Metų šienpjovės“ titulą išsivežė po pernykštės pertraukos į varžybas grįžusi Kretingos atstovė.

Šienpjovių čempionatas. Rupkalvių kaimas, Šilutė

Dalyvių – beveik pusšimtis

„Čempionatui intensyviai ruošiamės jau kelis mėnesius, programa apgalvota taip, kad veiklos sau rastų visi susirinkę. Džiaugiamės, kad į renginį atvyksta vis daugiau dalyvių, tai rodo, kad senasis amatas gyvas ir jo puoselėtojams reikia bendrystės, kurią ir kuriame šiuo čempionatu“, – dar prieš čempionatą sakė jo iniciatorius, gamtininkas  Žymantas Morkvėnas.

Šienpjovių čempionato idėja kilo norint suderinti paukščių apsaugą ir žmogaus veiklą, nes pamaryje yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės perimvietės. Todėl Nemuno deltos apylinkės, anot Ž. Morkvėno, geriausia vieta tokiam renginiui, nes užliejamos pamario pievos, be to, yra vešlios ir derlingos.

Šiemet šienpjoviai ir varžėsi lauke, kuriame saugomi šie reti paukščiai, o žolė nebuvo šienauta nuo pavasario. Rupkalvių kaimo pievose susirungė beveik pusšimtis dalyvių iš visos Lietuvos, iš jų – 10 moterų. Juos lydėjo ir palaikymo komandos. Pilnas autobusas atvyko iš Kėdainių, autentiška apranga – vyžomis – stebino komanda iš Dzūkijos.

Surengta įvairių rungčių

Labiausiai patyrę šienpjoviai susirungė „Metų šienpjovio“ ir „Metų šienpjovės“ nominacijose. Abiejuose ankstesniuose čempionatuose geriausiu buvo tituluotas ūkininkas Kozmas Auškalnis iš Gardamo seniūnijos. Šiemet jam iššūkį metė ir 4 iš Lenkijos atvykę šienpjoviai, kur toks renginys vyksta jau 18 metų. Svečiai ir visus dalyvius kvietė atvykti į Biebžos nacionaliniame parke vykstantį tokį pat renginį.

Visgi „Metų šienpjovio“ prizas, dėl kurio varžėsi 10 didžiausią patirtį turinčių vyrų, šiemet atiteko šilutiškiui Arūnui Kaktai, kuris prisipažino išvakarėse net atvažiavęs į renginio vietą pasipraktikuoti. Jis savo pradalges įveikė ir greičiausia ir nušienavo švariausiai. O iš viso ant scenos atsiimti apdovanojimų jam teko lipti net 4 kartus. Arūno komanda „Dalgio broliai“ pelnė prizus ir komandinėse rungtyse, jis gavo ir apdovanojimą specialiose varžybose įveikęs trimerį. Lyg ir to būtų negana, K. Auškalnis ir A. Kakta dar pelnė ir titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai nupjautą pradalgę.

„Metų šienpjovės“ titulas atiteko jau tituluotai kretingiškei Dovilei Staponkienei, kuri varžėsi su dar dviem dalyvėmis. Nugalėtoja neslėpė šienaudama jaučianti ir didelį malonumą, ir pasidžiaugė, kad renginys vis populiarėja.

Surengta ir „Draugiškos šienpjovių pradalgės“ rungtis, kurioje buvo šienaujama vieningu ritmu, o tai darė net 44 šienpjoviai. Taip pat vyko ir dalgio kova su trimeriu, kurios metu paaiškėjo, kad A. Kakta dalgiu dirba žymiai greičiau ir kokybiškiau, nei tai daro trimeris. “Dalgio debiuto“ rungties dalyviams teko 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa, kur teko parodyti ir gerą laiką, ir kokybę. Šį prizą nuskynė Vytautas Povilauskas.

Čempionate veikė ir šienavimo dalgiu mokykla, o joje pasimokiusieji išbandė jėgas debiutantų rungtyje. Surengta ir dailiojo šienavimo rungtis, apdovanoti ir jauniausiasis bei vyriausias šienpjoviai – 22-ejų Rytis Rakauskas ir 81-erių Alfonsas Maniokas.