Šilutei nušvito sėkmė – miesto infrastruktūrai pagerinti numatyta skirti apie 30 mln. Lt iš ES struktūrinės paramos 2014-2020 metų finansinio laikotarpio.
Klaipėdos regiono plėtros taryba, kurioje yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Skuodo, Kretingos ir Šilutės savivaldybių atstovai, nutarė Šilutės miestą parinkti bandomuoju – pavyzdiniu savivaldybės centru, į kurį bus investuoti minėti milijonai.
Šilutė būsimoms investicijoms parinkta „įveikusi“ dvi kitas regiono savivaldybes – Klaipėdos rajono ir Kretingos.
Šilutė aplenkė dvi stiprias konkurentes
Rajono merė Daiva Žebelienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad apie LR Vyriausybės patvirtą 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programą ir joje esantį prioritetą „Regioninė plėtra“ sužinojo prieš pusmetį. Apie tai, kad regionuose esančių savivaldybių centrams gali atitekti svari ES struktūrinių fondų parama, rajono merei tuomet papasakojo Regioninės plėtros departamente prie VRM besidarbuojantis mūsų žemietis, kadaise dirbęs rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju Arūnas Plikšnys.
Minėtos programos prioritetinius kriterijus Klaipėdos regione labiausiai atitiko tik trys savivaldybės – Klaipėdos rajono, Kretingos ir Šilutės. Kurią iš jų pasirinkti bandomąja – pavyzdine savivaldybe, jai parengti kompleksinę plėtros galimybių studiją ir taip leisti pirmajai pretenduoti į ES paramą, sprendė 18 savivaldybių atstovų Klaipėdos regiono plėtros taryboje.
Per du atrankos balsavimus išaiškėjo, kad 12 minėtos tarybos narių pirmumą suteikė Šilutės rajono savivaldybei. Kad Šilutė galėtų gauti 30 mln. Lt ES stuktūrinę paramą, bus rengiama pavyzdinė kompleksinė plėtros galimybių studija.
Sėkmės priežastys – kelios
Kalbėdama apie sėkmę, merė D.Žebelienė sakė, kad juokais būtų galima sakyti, jog Regiono plėtros taryboje savivaldybių merai yra džentelmenai ir pirmumą suteikė savivaldybei, kurios vadovė – moteris. Tačiau tiesa yra ta, kad mūsų savivaldybės vadovai ir administracija, stengdamiesi nepražiopsoti galimų investicijų, jau prieš pusmetį pradėjo paruošiamuosius darbus.
Politikai ir specialistai gerokai pasistengė rinkdami argumentus, kodėl mums labiausiai reikia pagerinti infrastruktūrą savivaldybės centre – Šilutės mieste.
Šilutės savivaldybė savo lėšomis jau yra pradėjusi rengti Šilokarčemos kvartalo renovavimo ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos programą. Šio kvartalo rekonstravimo ir renovavimo programa bus nuosekli dabar vykdomo H.Šojaus dvaro komplekso ir jo parko tvarkymo projektų tąsa.
Savivaldybės administracija yra parengusi projektus Teritorijų planavimo programai. Juos įgyvendinus, bus parengtas Šilutės miesto aplinkos, susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros plėtros specialusis planas, Šilutės miesto vandens turizmo planas, miesto neužstatytų teritorijų kraštovaizdžio bei miesto centro detalusis planas. Yra nemažai atliktų studijų dėl miesto transporto sistemos pertvarkos, eismo saugumo priemonių diegimo.
Kitas svarbus argumentas, dėl ko Šilutėje verta pradėti regioninės plėtros investicijas, yra tai, kad šiuo metu Savivaldybė jau pradėjo rengti Strateginį plėtros planą 2015-2024 metams.
Pasak D.Žebelienės, Šilutei palankius Regiono plėtros tarybos balsavimo rezultatus lėmė ne tik svarus Savivaldybės projektinės veiklos įdirbis, bet ir geri santykiai su kaimyninių savivaldybių vadovais. Merė asmeniškai bendravo su kiekvienu regiono savivaldybių vadovu ir stengėsi kaimynus įtikinti, jog Šilutei būtiniausiai reikia regioninės plėtros investicijų. Daug šioje srityje dirbo ir didelę patirtį turintis rajono politikas, vicemeras Algirdas Balčytis.
Šilutės laimėta galimybė pirmajai regione turėti kompleksinę plėtros galimybių studiją ir gauti svarią finansinę paramą miestui tvarkyti nereiškia, kad viskas bus atnešta ant padėklo ir įteikta. Savivaldybės politikai ir administracija dabar turės sutelkti visas pastangas ir idėjas, kad visa tai įgyvendintų. Bus laukiama miesto infrastruktūros gerinimo idėjų ne tik iš politikų, bet ir iš miesto visuomenės, draugijų, verslo atstovų.