Gali būti, kad Lietuvos galvijų augintojams artėja šviesesnis metas, mat į mūsų krašto veršelių augintojus jau žvalgosi net tolimosios Kinijos verslininkai.
Jau antrą savaitę grupelė šios tolimos šalies atstovų važinėja po Lietuvos ūkius, be kita ko, penktadienį jie aplankė ir Gardamo seniūnijos Kukuiliškės kaime esantį „Galvijų centrą“, kur superkami, o vėliau į daugelį pasaulio pakraščių iškeliauja Pamario tvartuose gimę veršeliai.
Kinų vizito tikslas – pamatyti, kaip auginami, šeriami ir gydomi mūsų šalyje galvijai, o įvertinę visą informaciją galbūtudarys sutartis dėl lietuvių auginamų telyčių ir veršelių eksporto į jų šalį. Mūsų galvijus kinai norėtų auginti veislei.
Telyčias pirktų veislei, veršelius – auginti
Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje penkių svečių ir jų vertėjo delegaciją priėmusiam viršininko pavaduotojui Vytautui Jasaičiui teko supažindinti kinus su galvijų užkrečiamųjų ligų kontole rajone.
Pasak V.Jasaičio, svečiai domėjosi, kokiomis ligomis mūsų rajone galvijai sirgo anksčiau, kokia situacija dėl tuberkuliozės, bruceliozės ir leukozės šiuo metu. Jiems patiko faktas, kad Lietuvoje tuberkuliozė likviduota visiškai, o bruceliozė ir leukozė – 99,9 ir 99,6 proc., ir kad Lietuva jau laisvai parduoda savo gyvulius visose Europos sąjungos valstybėse.
Svečiai sakė, kad juos domina pusantrų metų sulaukusių telyčių eksportas veislei į jų šalį, pirktų jie ir veršelius auginimui.
Gyvulių laikymo sąlygos, šėrimas ir gydymas svečius domino ir Kukuiliškės kaime esančiame „Galvijų centre“. Jie apžiūrėjo teritoriją ir tvartus, kuriuose vienu metu galima karantinuoti apie 800 veršelių, dar nepriaugusių 150 kg, ir apie 400 veršelių, jau viršijusių tokį svorį.
Išvažiuodami kinai sakė, jog liko patenkinti tuo ką išvydo ir išgirdo Šilutėje ir pažadėjo artimiausiu metu pateikti savo išvadas. Šią savaitę jie dar važinės po kitų rajonų ūkius, taip pat vertins Klaipėdos uosto galimybes eksportuoti gyvulius.
V.Jasaitis dar nesiūlo gyvulių augintojams pradėti džiūgauti dėl galimo pelno. Tai, anot jo, būtų džiaugsmas pirma laiko, reikėtų luktelti delegacijos atsakymo. Žinoma, sėkmingam eksporto plėtojimui būtini ir tarpvyriausybiniai susitarimai.
Vyresni nei 2 mėnesių užsienyje nepageidaujami
Jau 11-tus metus dirbanti UAB „Galvijų centras“ – vienintelė tokio pobūdžio galvijų karantinavimo įmonė mūsų rajone, bet toli gražu ne vienintelė šalyje. Jos vadovai Monika Plėvytė – Thomsen ir Rolf Thomsen vardija įmones Mažeikiuose, Raseiniuose, Šiauliuose, Lazdijuose ir kitur. Tačiau jų rinkos dėl įairių priežasčių skiriasi, pavyzdžiui, vienos įmonės orientuojasi gabenti veršelius tik į vieną kurią valstybę (pavyzdžiui, tik į Izraelį), kitos juos perparduoda kitiems supirkėjams ir pan.
Daugelyje Lietuvos vietų savo darbuotojus turi ir „Galvijų centras“, kitus šalies gyvulių augintojus savo transportu pasiekia iš Kukuiliškės.
Įmonės savininkai jau tikrai nesuskaičiuotų, kiek tūkstančių veršelių iš jų tvartų per tą laiką iškeliavo į užsienį. Olandija, Belgija, Italija, Ispanija, Turkija – tai šalys, į kurias išvežami arba buvo išvežami mūsų ūkininkų užauginti, o vėliau „Galvijų centro“ supirkti veršeliai. Taip kasmet pasikeičia maždaug 15-20-ies tūkstančių Lietuvos veršelių gyvenamoji vieta.
Nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių – tokio amžiaus Lietuvos juodmargiai, belgų mėlynieji ir mišrūnai nuolat vieni kitus keičia „Galvijų centro“ tvartuose. Į šį centrą jie atkeliauja iš visų Lietuvos kampelių.
M.Plėvytė – Thomsen pasakoja, kad visos šalys pateikia skirtingus reikalavimus gyvuliukų amžiui ir svoriui, bet vyresni nei 2 mėnesių veršeliai užsienyje jau nepageidaujami.
Kovo mėnesį ūkyje lankėsi ir galvijų importavimu domėjosi ir Maroko specialistų delegacija.
Iš pavienių ūkių – labiausiai prižiūrėti
Vienu metu šios įmonės tvartuose yra buvę sutalpinti ir daugiau nei 900 veršelių, o štai penktadienį iš jų išvažiavo visi iki vieno – apie 200 veršelių išvežti į Italiją.
Veršeliai transportuojami moderniais treileriais, kuriuose įrengta net oro kondicionavimo sistema. Viename treileryje telpa nuo 250 iki 300 veršelių, jie talpinami trimis aukštais.
Tačiau ramybė tvartuose – trumpa, mat kiekvieną savaitę į juos vėl suvežama ir trumpam čia apgyvendinami keli šimtai naujokų. Jie karantinuojami priklausomai nuo to, į kurią valstybę bus išsiųsti, mat skirtingos šalys pateikia skirtingus reikalavimus: ES valstybės jau visai nereikalauja karantino, į jas veršelių partija gali būti išsiunčiama vos tik ją surinkus. O štai dar neseniai 21 dienos karantino reikalavusi Turkija irgi jau sušvelnino savo reikalavimus – dabar į šią valstybę siunčiami veršeliai turi praeiti tik 8 dienų karantino kursą.
Tačiau kiekviena veršelius perkanti valstybė dar turi ir savus privalomų atlikti kraujo ir kitų tyrimų reikalavimus, kuriais irgi tenka pasirūpinti šio centro darbuotojų kolektyvui.
„Galvijų centras“ superka veršelius tik iš sveikų, laisvos nuo ligų bandos statusą turinčių bandų.
Veršelių supirkėjai pastebi, kad patys gražiausi veršeliai auga pavienių ūkininkų bandose, šie, anot M.Plėvytės – Thomsen, būna taip prižiūrėti ir nuglostyti, kad jų kailis net blizga. Todėl jai gaila, kad tų pavienių ūkininkų Lietuvoje vis mažėja, nors supranta, jog tokia pasaulinė tendencija: štai Vokietijoje ir Olandijoje smulkių pavienių ūkių nebeliko visai – tik stambūs.
Išvežimą į Kiniją įsivaizduoja sunkiai
Antrą dešimtmetį galvijais prekiaujanti M.Plėvytė – Thomsen pastebi, jog Lietuvoje vis dar nėra jautienos valgymo tradicijų. Štai užsienyje jautienos valgoma žymiai daugiau ir skirstoma ji į keletą kategorijų. Priklausomai nuo to, galvijai skirtingai ir auginami, skirtinga gaunama ir mėsos kokybė.
Lietuvoje jautienos suvartojama mažai, be to, ir skerdžiami tam dažniausiai ne veršeliai, o senos karvės ir jaučiai.
„Galvijų centro“ vadovai sako sunkiai įsivaizduojantys, kad gyvulius iš Lietuvos išties ryšis pirkti kinai, juolab dabar, kuomet smarkiai nukrito jų nacionalinės valiutos vertė. Anot M.Plėvytės – Thomsen, sunku įsivaizduoti, kad mėnesio kelionėje laivu iki Kinijos pavyktų veršeliams užtikrinti tinkamas maitinimo, girdymo ir gyvenimo sąlygas, o ir tokių kelionių kaštai būtų milžiniški.
Tiesa, jai žinomi atvejai, kuomet viena Šiaulių įmonė veršelius į Izraelį gabeno lėktuvais, bet jie buvo specialiai pritaikyti tokiems keliauninkams.