Padėkas gydytojams, ypač – saviems, šilutiškiams (pranašu savame kieme juk netampa niekas?) dėlioti tenka itin retai. Kur kas dažniau redakcijų duris varsto šios srities specialistų darbu nepatenkinti pacientai.
Pensininkė Vanda Nausėdienė iš vienos rajono seniūnijos centro – maloni išimtis: moteris kreipėsi į „Šilutės naujienas“, norėdama papasakoti apie ypač atsakingai ir atidžiai dirbančius Šilutės ligoninės Vidaus ligų skyriaus medikus ir jiems padėkoti.
Ponios Vandos pasakojimą dėliojame nekeisdami jos vaizdingos kalbos ir savikritiškų palyginimų.
Ir tyrė, ir gydė, o primokėti nereikėjo
„Daug buvau girdėjusi pasakojimų, esą reikia vengti patekti pas Šilutės ligoninės medikus, esą reikia spausti tiesiai uostamiestin ar net Vilniun, nes tik ten galima tikėtis gero gydymo.
Kažkada yra tekę gulėti Šilutės ligoninėje, prižiūrimai gydytojo Juliaus Pranevičiaus, ir iš to meto liko labai geri prisiminimai. Bet tai buvo taip seniai, kad klausydama šiandieninių ligonių pasakojimus maniau, jog viskas toje ligoninėje labai pasikeitė.
Bet kai rugpjūčio viduryje gerą savaitę teko praleisti Vidaus ligų skyriaus vedėjo Kastyčio Giedriko ir čia dirbančių kitų medikų priežiūroje, supratau, kokie neteisūs yra tie tulžį liejantys žmonės. Nes ligoninėn patekau, kai dėl širdies sutrikimų jau vos galėjau pereiti per kambarį, o išėjau sveika ir linksma.
Paguldytą į skyrių mane labai greit atėjo apžiūrėti vedėjas K.Giedrikas. Paskyrė visus įmanomus tyrimus: ir kraują visapusiškai tyrė, ir echoskopiją darė, ir kitus tyrimus. Paskyrė ir vaistų, ir jau trečią dieną jaučiausi žymiai geriau.
Visą laiką stebėjausi personalo geranoriškumu. Vos paspaudi iškvietimo mygtuką, prisistato nedelsiant ir visus pageidavimus vykdo be menkiausių nepasitenkinio ženklų: ir maitindami silpnuosius pagalvę pakelia, kad patogu būtų, ir sauskelnes, kam reikia, keičia ramiai, be jokių nepasitenkinimo ženklų veide.
Viena 89-erių senutė palatoje mirė. Stebėjausi ir jos išlydėjimu. Maitinama ir gaivinama ji buvo iki paskutiniosios, o išėjusiai personalas ir žvakelę uždegė.
Pastebėjau, kad skyriaus kolektyvas dirba kaip sustyguotas, gerai žino savo darbus, dirba ramiai ir tyliai. Švaru ne tik palatose, bet ir kiekviename skyriaus kampelyje, dažnai valomos dulkės.
Ligoninėje man ir lova buvo patogi, ir maistas gardus, sriubos tirštos, skanios, ir jo užteko – artimųjų atneštus lauknešėlius gavau vežtis namo.
Ir visa tai – už ačiū, primokėti nereikėjo nei už maistą, nei už vaistus.
Esu neduodanti
Noriu pasakyti, kad niekam tokiais savo pastebėjimais nesistengiu pataikauti, – tai tikrai yra mano nuomonė. Be to, nesu iš tų „duodančiųjų“, niekam į kišenę nedaviau nei gulėdama Klaipėdos ligoninėje, nei šįkart. Ir nėra man gydytojas K.Giedrikas nei giminė, nei pažįstamas. Bet palygindama galiu pasakyti, kad Klaipėdos ligoninėje tiek visokiausių tyrimų man nedarė kaip Šilutėje.
Nemačiau nei kad kiti ligoniai duotų, nemačiau nei imančių ar reikalaujančių. Iš pokalbių su savo palatos kaimynėmis supratau, kad ir jos nekišo pinigų gydytojams į kišenę. Todėl sakau, kad kalbos, esą „neduosi – nežiūrės“ yra nesąmonė, o priklauso jos nuo paties žmogaus požiūrio. Jei ligonis laukia, kad gydytojas kartu su juo sergančiu į lovą kristų ir su juo vienu dejuotų, tai tokiam bet kokia priežiūra neįtiks.
Aš iš principo esu neduodanti, nes manau, kad kyšis nepadarys gydytoją nei protingesnį, nei jautresnį. Jei jis išmano savo sritį, vis tiek atiduos visas žinias kiekvienam pacientui ir gydys jį taip, kaip geriausia. Pastebėjau, kad vis tiek visi jie stengiasi, nes nenori, kad būtų nepatenkintų ligonių.
O kiek žmonių nepasitenkinimo, net jų bjaurasties, skundų medikams tenka sugerti?.. O ar dažnas padėkoti už jų rūpestį susiprantame? Ir ar tikrai visada, jei liga atsikartoja, patys prisipažįstame, kad ne viską taip darėme, kaip gydytojas liepė? Pavyzdžiui, aš tikrai nebuvau stropuolė. Ir žinau, kad jei dabar mano liga atsinaujins, tai tikrai bus mano pačios kaltė.
Neabejoju, kad šias mintis perskaitę pažįstami ne vienas išsakys man pretenzijas, bet kiekvienam asmeniškai patvirtinsiu – viskas taip ir buvo. Aš nieko negražinu ir niekam nepataikauju – Šilutės ligoninėje man buvo gera, grįžau lyg iš sanatorijos.