Birželio 15 d. Šilutės ir aplinkinių parapijų evangelikai liuteronai pamaldose minėjo Šilutės (Šilokarčemos) parapijos įkūrimo 100 metų jubiliejų. Susirinkusius kunigus sujungė bendra malda, chorų giesmės, išsakytos prasmingos mintys.
Tą dieną paminėta ir kita svarbi sukaktis: pamaldų metu Šilutės parapijos klebonui kun. Remigijui Šemekliui, po dešimties metų kunigavimo, įteiktas sidabrinis kryžius.
Kunigus sujungė bendra malda
Šventinės pamaldos vyko šeštadienį, kad jose dalyvauti galėtų aplinkinių parapijų kunigai ir parapijiečiai. Pamaldoms vadovavo vysk. M. Sabutis (Vilnius). Dalyvavo diak. Karolis Skausmenis (Tauragė) ir kunigai Reincholdas Moras (Klaipėda), Mindaugas Žilinskis (Kintų, Saugų, Švėkšnos, Ramučių, Žem. Naumiesčio parapijų klebonas), L. Fetingis (Plikiai) bei svečias kunigas iš Vokietijos Uwe Haberland.
Šventės pradžioje Šilutės parapijos klebonas kun. Remigijus Šemeklis susirinkusiems priminė Šilutės parapijos istoriją, pristatė svečius. Pamaldų metu vyskupas kalbėjo, kad yra ir dar viena svarbi sukaktis. Po dešimties metų kunigavimo, šių šventinių pamaldų metu, kun. R. Šemekliui įteiktas sidabrinis kryžius.
Konsistorijos nutarimą, liudijantį apie suteikiamą teisę nešioti sidabrinį kryžių, perskaitė konsistorijos narys kun. R. Moras, o patį kryžių su žodžiais, kad tai „vis dėl to ne medalis, o – kryžius…” ir kviesdamas tęsti dar uoliau tarnystę Kristui, uždėjo vysk. M. Sabutis. Galiausiai, panašiai kaip ordinacijos dieną Šilutės bažnyčioje, visi kunigai uždėję rankas meldėsi už kunigą „Tėve mūsų” maldos žodžiais.
Paprastas, tačiau gilias dvasines tiesas perteikiantis ir kasdieniškais palyginimais paremtas vyskupo pamokslas apie muitininką Zachiejų giliai palietė šilutiškių širdis. Vėliau, pratęsiant seną mūsų bažnyčios tradiciją, sveikinimo žodį kaip trumpą pamokymą tarė visi bažnyčioje pamaldose dalyvavę kunigai. Kaip ir senais laikais, buvo išsakyta daug gražių ir svarbiausia – prasmingų minčių.
Dievas myli Šilutę
Svečias iš Vokietijos kun. U. Haberland prisiminė, kad 2006 m. jis dalyvavo bažnyčios pastatymo jubiliejuje. Jis džiaugėsi Šilutės parapijos švente ir tuo, kad gali prisidėti prie parapijos veiklos. Gustavo Adolfo draugija praėjusiais metais rėmė „Šilutės Sandoros” vaikų stovyklėlę Vanaguose. Šiemet šiai vaikų stovyklai vėl bus skirta parama.
Kun. R. Moras teigė, kad Dievas, turbūt, labiau myli Šilutę, nes iš Klaipėdoje buvusių dviejų didelių ir gražių bažnyčių nė viena neišliko, o štai iš Šilutėje buvusių dviejų bažnyčių (Verdainės ir Šilokarčemos), viena išliko!
Kunigas pasidžiaugė tuo, kad Klaipėdos ir Šilutės parapijos ligi šiol gražiai bendradarbiauja, nes kun. R. Šemeklis nuo pat studijų Klaipėdos universitete pradžios buvo Klaipėdos ev. liut. parapijos narys ir kunigo R. Moro pagalbininkas.
Kun. M. Žilinskis taip pat pastebėjo, kad dauguma jo aptarnaujamų aplinkinių parapijų yra daug senesnės nei Šilutės (Šilokarčemos) parapija, tačiau likimo ironija, kad šiuo metu Šilutės parapija yra tapusi viena gausiausių liuteroniškų parapijų Šilutės rajone. Taip buvo lemta, kad Šilutė išaugo ir tapo miestu. Daug ankščiau aplinkinėms parapijoms priklausiusių gyventojų atsikėlė gyventi į Šilutę.
Pamaldose giedojo du chorai: jungtinis Šilutės ir Pagėgių parapijų choras bei Šilutės vokiečių bendrijos „Heide” choras, kuriems dirigavo V. Matulis. Grojo jungtinis Klaipėdos ir Šilutės pučiamųjų orkestras, kuriam vadovavo G. Raila.
Pamaldų pabaigoje vyskupas įteikė padėkos raštus šilutiškiams, savo darbu ir lėšomis daugiausiai prisidedančiais prie bažnyčios išlaikymo. Kunigą ir parapiją sveikino ne tik kunigai, bet ir iš aplinkinių parapijų (Vanagų, Kintų, Pagėgių, Klaipėdos) atvykę žmonės. Klaipėdiškis Jurgis Aušra dėkojo, kad pamaldose buvo prisiminta ir Verdainės bažnyčia, kurioje jis buvo pakrikštytas. Nuo savęs jis įteikė 1000 Lt stendo pastatymui, kad Šilutėje būtų įamžinta Verdainės bažnyčios ir kapinių vieta.
Šilutės Martyno Liuterio Evangelikų Liuteronų parapijos informacija.