„Ar buvai Šilutės parke?..” – tokį klausimą pastaruoju metu šilutiškiai užduoda vieni kitiems. Ir nors iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti keistokas, tačiau pagrindo tokiam klausimui yra, mat Šilutės parkas jau atsinaujinęs ir žavi skoningai sutvarkytais kampeliais ir naujovėmis.
Tik ne visi taip mano. Šilutėje viešėjusi kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozoraitienė šį šilutiškių darbą sukritikavo ir pavadino niekiniu…
Kainavo 452 000 eurų
Kurį laiką po parką nevaikščioję šilutiškiai pastaruoju laiku žavisi pokyčiais jame. Čia pakloti nauji takeliai (beje, kaip tik tose vietose, žmonėms patogu), pastatyta nemažai naujų suoliukų, naktį sušvinta dailūs žibintai. Bene labiausiai nustebina įrengti gėlynai, kurių iki šiol šioje šilutiškių pamėgtoje poilsio vietoje nebuvo nė vieno. Tiesa, gėlės juose daugiametės, tad ir visą gėlynų grožį galėsime pamatyti tik kitą pavasarį. Užtat jau kalasi palei takelius ir gėlynus pasėta nauja žolytė, kuri visu vešlumu pasirodys irgi tik pavasarį.
Atnaujintas ir tiltelis per tvenkinį, tad dabar juo vaikštantys jau nebesibaimina, kadį sutręšusių lentų tarpą įlindusią koją gali būti sunku ištraukti ar kad į svyruojantį turėklą atsirėmusi mažametė atžala gali nugarmėti į vandenį…
Dar vienas ne kiekvieno pastebimas akcentas – trys skirtingose parko vietose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tokios naujovės irgi būtinai reikėjo, nes niekam ne paslaptis, kad kuriamą grožį dar reikia saugoti. Kol kas nė vienas parko žibintas nenukentėjo nuo piktavalių rankos, tad gali būti, kad juos drausmina ne tik tvarka ir grožis, bet ir galimybė būti nufilmuotiems. Tiesa, nuo pomėgio savo buvimą aštriu peiliuku įamžinti suoliukų lentose šilutiškių tai neatgrasė…
Nuo pat gegužės Šilutės parke darbavęsi UAB „Kavesta“ darbininkai ir technika šią teritoriją paliko tik praėjusį mėnesį. O Savivaldybės Ūkio skyriuje sužinojome, jog parke atlikti darbai iš viso atsiėjo 452 000 eurų. Apie 290 000 eurų atėjo iš ES struktūrinių fondų, likusi dalis – rajono Savivaldybės lėšos. Parko sutvarkymo projektą rengė „Nemuno deltos projektai“.
Dar ne pabaiga
„Tačiau tai dar ne pabaiga“, – sako Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas. Pasirodo, jau pavasarį parke ir vėl suburgs technika, kuri imsis valyti tvenkinius. Išties parko tvenkinukai pastaraisiais metais vis labiau slėpėsi už aukštų nendrių sienos, ir dabar jau nebe iš visų pusių šilutiškiai gali palesinti juose plaukiojančias antis. Ir nendrės, ir tvenkinius nuo krantų susiaurinęs gruntas bus išsiurbtas ir išgabentas. Vienintelis rūpestis, pasak A.Ivanausko, bus išsaugoti tvenkiniuose augančias puikiąsias vandens lelijas.
Dar vienas pavasarinis darbas bus fontano įrangos atnaujinimas, mat senasis, pasak A.Ivanausko, jau nebeatitinka šiandienos gyvenimo realijų. Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Modestas Rauktys sako, kad labai preliminariais skaičiavimais šie darbai irgi kainuos ne mažiau, kaip 290 000 eurų.
Pasak A.Ivanausko, gali būti, kad parke teks naikinti ir keletą invazinių medžių ar kokį senelį gluosnį, tačiau šie darbai bus svarstomi atskirai.
Projektą sumaišė su žemėmis
Tačiau šį šilutiškių darbą su žemėmis sumaišė A.Lozoraitienė, kuri kartu su dendrologe Lina Straigyte neseniai Šilutėje pristatė Lietuvininkų g. medžių atsodinimo planą.
„Buvau H.Šojaus parke ir dvi dienas negalėjau atsigauti. Gaila išmestų pinigų, gaila, kad niekada nieko nebus gero ir gaila, kad Lietuvoje nėra mokyklos, kuri ruoštų šios srities specialistus“, – kalbėjo viešnia.
Pasak jos, parke pasodintos melsvės – puikus augalas, dideliais lyg gysločio lapais. Jeigu jos pasodintos gerais atstumais, geroje vietoje, priežiūros per metus tereikia mažai. „Dabar ten melsvės pasodintos kas metrą niekada nesuaugs, o tarp jų jau auga varputis. Darbo bus daug, o rezultato nulis. Projektas niekinis, nėra spalvinio sprendimo, pasodinta į piktžoles. Reikia pasodinti tokį gėlyną, kurio beveik nereikia prižiūrėti, nes jis pats suauga. Gal mėgėjas geriau susiprojektuoja“, – varė viešnia.
Pasak jos, geriau gera pieva ir nedaug gėlyno, negu daug šiukšlinų gėlynų…
Ji taip pat siūlė šilutiškiams susitvarkyti ir Tilžės g. esančias senąsias kapinaites. Anot jos, tvarkingomis istorinėmis kapinaitėmis grožėtųsi ir patys vietiniai, ir atvažiuojantys svečiai.
A.Ivanauskas mano, kad bet kurį darbą galima rasti dėl ko kritikuoti, o neklysta tik tas, kuris visai nieko nedaro. Nemato seniūno pavaduotojas ir problemos dėl gėlynų. Pasak jo, jei pavasarį paaiškės, kad gėlės pasodintos per retai, visada bus galima jų pasodinti daugiau.