Išties, 1,5 milijono eurų kainavusios statybos truko daugiau nei 4 metus, bet pagaliau mūsų ugniagesiai gelbėtojai turi puikias sąlygas darbui ir poilsiui. Ir patys naujakuriai, ir dauguma suvažiavusių aukštų svečių tądien nestokojo humoro jausmo: ugniagesiams linkėta… sausų žarnų, o pats tarnybos viršininkas saviškiams palinkėjo… daugiau miegoti. Mat tik tada, kai ugniagesiai miega, ramiai gyvena ir džiaugiasi visi kiti žmonės.
Svečiai linkėjo sausų žarnų
Senasis Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas miesto ugniagesiams gelbėtojams tarnavo 109 metus, 4 mėnesius ir 4 dienas – tai kartu su Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Rimantu Mačijausku sakė suskaičiavęs Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis. Jis pabrėžė, kad naujieji tarnybos namai – tai didžiulė dovana ne tik ugniagesiams, bet ir visam miestui, ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie to, kad naujas pastatas papuoštų Šilutės centrą. Labiausiai prie tų įkurtuvių, anot svečio, prisidėjo pats Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas. „Jis čia galima sakyti, gyveno ir dieną, ir naktį“, – sakė M. Garbenis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, generolas Saulius Greičius sakė, kad ugniagesiai gelbėtojai atlieka daug ir įvairių funkcijų: jų darbas yra ir aukštybėse, ir vandenyje ir po vandeniu, ir gaisrų liepsnose. Todėl šiems pareigūnams ypač svarbu turėti gerą techniką, galimybes ją tinkamai prižiūrėti, taip pat ir geras poilsio sąlygas. Svečias pasidžiaugė, kad Šilutės PGT vyrai pagaliau turi tokias sąlygas ilsėtis ir pasirengti darbui, ir išreiškė viltį, kad Šilutės ugniagesius lydės ir jų globėjo šv. Florijono palaima, nes jo statula pastatyta šalia naujojo pastato. Kartu naujakuriams jis linkėjo, kad rajone būtų kuo mažiau gaisrų ir neprarasti ir krašto žmonių pagarbos.
Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda irgi linkėjo, kad PGT vyrai turėtų kuo mažiau realaus darbo, o kuo daugiau dirbtų tik profilaktiškai. Jis atvežė ir Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio padėką ugniagesiams už jų drąsą ir profesionalumą, ir taip pat prisidėjo prie tądien ypač populiaraus „sausų žarnų“ palinkėjimo.
Viršininkas linkėjo… daugiau miegoti
„Mes statėm, statėm, ir pagaliau pastatėm“, – šia populiaria fraze savo sveikinimus pradėjo rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jis neslėpė, kad ši diena džiugi ir Savivaldybės vadovams, nes bendromis jėgomis prie jos eita net penkmetį. Meras bene vienintelis pripažino, kad tų žarnų vis dėlto bus visokių, ir išreiškė viltį, kad dabar beliko Administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio darbas – nutiesti naują kelią – įvažiavimą į tarnybos kiemą.
Tačiau prie mikrofono pakviestas V. Pozingis pašmaikštavo pastebėjęs, kad mūsų ugniagesiai „gerai važiuoja ir be kelio…“
Naujakurius sveikino ir policijos, pakrančių apsaugos tarnybos vadovai.
Bene didžiausią džiaugsmą tądien spinduliavęs Šilutės PGT viršininkas R. Mačijauskas priminė seną patarlę: „Kai dirba ugniagesiai, žmonės verkia, o džiaugiasi jie tada, kai ugniagesiai miega“. Todėl savo pavaldiniams viršininkas linkėjo kuo daugiau miegoti. Galiausiai jau visai rimta gaida jis užbaigė, kad dirbti jie vis dėlto stengsis kuo geriau.
Šmaikštumo, kaip visada, nestokojo ir pastatą pašventinti pakviestas katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Jis prisiminė 20-ies metų senumo įvykius, kuomet šventino naująjį Telšių PGT pastatą. Tuomet jau pirmąją naktį Telšius plovė rimta liūtis, ir žaibas – lyg tyčia – pataikė į tą naująjį pastatą. Tuometinis viršininkas juokais klebonui papriekaištavo, esą šis prastai pašventinęs tą pastatą. Bet R. Saunorius nesutiko – atsakė, jog jis pašventinęs gerai, o blogai baigėsi tik todėl, kad ugniagesių vadas jam nesumokėjęs…
Klebonas patikino, kad ir naujuosius šilutiškių ugniagesių namus jis pašventins gerai, tad gamtos stichijos jiems nuo šiol nebaisios.
Šilutėje žaibas netrenkė
Vedžiodamas po naujuosius namus R. Mačijauskas svečiams pasakojo, jog čia Šilutės ugniagesiai dabar turi daugiau nei 1000 kv. m ploto, kai iki šiol glaudėsi perpus mažesnėje erdvėje. Į naująsias patalpas tarnyba įsikėlė dar gegužės pradžioje, nors statybos realiai buvo baigtos dar sausį. Iki liepos užtruko kai kurios pastato įregistravimo procedūros.
„Dabar nuėję į senąsias patalpas mūsų vyrai stebisi: „Kaip mes galėjom čia gyventi?“ – smagiai pasakojo PGT viršininkas.
Senasis PGT pastatas perduodamas Turto bankui, vėliau galbūt galimybę jį perimti turės ir Savivaldybė. Anksčiau kurtų planų čia įrengti krašto ugniagesių muziejų, pasak R. Mačijausko, jau atsisakyta. Visų pirma todėl, kad labai brangus būtų seno pastato išlaikymas, be to, jam jau reikia ir nemažai remonto.
Jau kitą rytą R. Mačijauskas pripažino, kad klebonas R. Saunorius iškilmių dieną vis dėto dirbo gerai: nors Šilutę naktį irgi nuplovė liūtis, tačiau žaibai į naująją ugniagesių būstinę nesikėsino…
