Apie sveikatą kitaip – interaktyviai, tarsi važiuojant „Sveikatos ekspresu“, stabtelint vis kitoje stotelėje ir kiekvienoje išgirstant vis ką nors nauja, patarimus vis kita tema.
Taip būti sveikus šilutiškius mokė praėjusią savaitę apsilankę Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai, „įsodinę“ juos į improvizuotą vagoną.
„Keleiviai“ prisiminė daug žinomų ir primirštų faktų apie sveikos mitybos, judesio, gero žodžio svarbą sveikatai, turėjo galimybę pasidalyti savo gyvenimiška patirtimi ir diskutuoti.
Švietimo darbuotojus, medikus, kūno kultūros mokytojus ir kitus šilutiškius, norinčius išlikti sveikus, į renginį „Reikia išmokti išlikti sveikam“ pakvietė Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.
Renginys Šilutėje – premjera
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga, užsiimanti įvairia sveikatinimo veikla. Jos specialistai visoje šalyje vykdo sveikos gyvensenos skatinimo, neinfekcinių ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, jaunimo sveikatos saugos ugdymo, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo ir kitokią veiklą. Jie organizuoja higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos mokymų bei kitokius sveikatos mokymo renginius, atlieka aplinkos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, organizuoja profesinio tobulinimo kursus visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, atlieka įvairių maisto prekių nekenksmingumo ir sudėties vertinimus ir kitokią veiklą.
Toks interaktyvus renginys, kokiame dalyvavo šilutiškiai, surengtas pirmą kartą.„Tai – premjera“, – taip jį pristatė minėto centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas. Beje, Šilutė – svečiui gerai pažįstamas miestas, mat čia 1974-aisiais jis pradėjo savo mediko karjerą.
Pirmosioms į improvizuotą vagoną neva Vilniaus geležinkelio stotyje įsėdusioms šilutiškėms Linai ir Evelinai „pakeliui į Šilutę“ teko prisiminti sveikos gyvensenos pagrindus. Kartu su Z.Javtoku moterys visiems priminė ne tik sveikos gyvensenos apibrėžimą, bet ir pagrindinius jos komponentus.
„Gyvensena, kuri padeda mums išlikti sveikesniems, būti laimingesniems ir išvengti ligų“, – maždaug taip kiekvienas mūsų suprantame tą sveiką gyvenseną. Bet Z.Javtokas privertė susimąstyti, jog laimingi yra nebūtinai tik sveiki žmonės – neįgalieji irgi neretai spinduliuoja laimę, kokios ne vienas sveikasis galėtų pavydėti.
Pagrindinis mitybos principas – saikas
Grūdinimasis, asmens higiena, miegas – tai tik menka sveikos gyvensenos komponentų dalelė, kuriuos vieną po kito „Sveikatos ekspreso“ keleiviams priminė Z.Javtokas. Beje, miego žmogui reikia ne mažiau 7 ir ne daugiau 9 valandų, o mėgstantys pamiegoti dar ilgiau turėtų susirūpinti savo sveikata: pasak Z.Javtoko, gali būti, kad į jų organizmą jau beldžiasi liga.
Kuris sveikos gyvensenos principas yra pagrindinis, anot Z.Javtoko, atspėja tik retas. Netikėta tai buvo ir šilutiškiams, mat tai – SAIKAS. Tai gebėjimas su maistu suvartoti tiek kalorijų, kiek jų išeikvojame.
Susirinkusieji sužinojo, kokio produkto turėtume valgyti kasdien, bet mažais kiekiais, – tai riešutai.
Dar viena naujiena – „Rakto skylutės“ ženklas, kuriuo jau žymimi visi produktai, turintys mažai riebalų, cukraus, druskos ir daug maistinių skaidulinių medžiagų. Pamačius tokį ženklą, Z.Javtoko žodžiais tariant, jau nebereikia galvoti, pirkti tokį produktą, ar ne, nes tai – sveikatai naudingas produktas.
Žinių turime, bet įgūdžių nesiformuojame
Šilutiškiams priminti ir maisto papildai, kuriuos vartoti reikėtų tiems, kas negauna pakankamai visų žmogui būtinų maisto medžiagų. Žinoma, galimybes išsitirti, kurių medžiagų organizmui trūksta, turi ne visi, bet prieš pradedant maisto papildais stiprinti organizmą reikėtų bent jau pasitarti su gydytoju, antraip galima sau tik pakenkti.
Gal ne vieną nustebino ir teiginys, kad ne visada anūkas močiutei turėtų padėti nešti nešulį, mat nepadėdamas (kaip neįprastai tai beskambėtų) jai tik padės. Tai todėl, kad seniems ir vidutinio amžiaus žmonėms ypač būtini yra vadinamieji jėgos pratimai – tik juos reguliariai atlikdami stipriname savo kaulų ir raumenų sistemas, o tuo pačiu – ir „bėgame“ nuo osteoporozės.
Ir klysta tie, kas mano, kad daugiabučių gyventojams čia padeda lipimas laiptais – tai ne kaulų ir raumenų stiprinimas, o ištvermės pratimas.
Tiesa, vyresnieji dėl osteoporozės turėtų laiku pradėti tirtis ir tai daryti reguliariai. Tuo tarpu lietuviams įprasta susirūpinti tik tuomet, kai kaulai pradeda lūžinėti.
„Keliautojos“ Lina ir Evelina pripažino, jog žinių apie sveiką gyvenseną turime visi – ir vaikai, ir suaugusieji, bet tokios gyvensenos įgūdžius susiformavome tik retas.
Stotelės – apie sveiką mitybą, judėjimą ir žodžio galią
Kas tai yra kūno masės indeksas ir kaip jis apskaičiuojamas? Kiek vaisių ir daržovių per parą turi suvalgyti žmogus? Kurie maisto produktai tinkamiausi pusryčiams, ir kodėl iš viso pusryčius reikia valgyti? Kodėl lietuviai turėtų grįžti prie ropių, kurių šiandien daugelis jau net ir nebepažįsta ir t.t.?
Visi šie ir daug kitų klausimų aptarta „pirmojoje ekspreso stotelėje“ – „Sveika mityba“.
Stotelėje „Fizinis aktyvumas“ Z.Javtokas bei su juo kartu atvykę Mitybos ir fizinio aktyvumo bei Sveikatos mokymo skyrių specialistai Remigijus Zumeras ir Danguolė Andrijauskaitė kalbėjo, kad tai – ne tik aktyvus sportas, bet ir, pavyzdžiui, poros aktyvių vaikučių auginimas. O vyresnio amžiaus žmonėms specialistai labiausiai rekomenduoja paprasčiausią vaikščiojimą. Tiesa, nežinantieji, kiek reikėtų vaikščioti, galėtų įsigyti žingsniamatį ir pasistengti kasdien padaryti apie 10 000 žingnių.
Ypač rekomenduotinas vaikščiojimas basomis per samanas, taip pat vaikščiojimas su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Pastarasis metodas įtraukia žymiai daugiau raumenų, todėl Z.Javtokas jį pavadino universaliu.
Tuo tarpu dažnai kaip judėjimas deklaruojamas fizinis darbas paprastai yra pernelyg vienpusiškas ir treniruoja tik kai kuriuos raumenis. Tas pats pasakytina net apie kalvio darbą – net ir šios profesijos atstovams reikėtų, pavyzdžiui, pabėgioti.
Dar vienoje stotelėje šilutiškiams priminta irgi gerai žinoma tiesa, jog žodis neretai būna toks pat galingas, kaip ir skalpelis…
Ir salėje susirinkę renginio dalyviai, ir tie iš jų, kurie buvo kviečiami „keliauti“ interaktyviuoju ekspresu, ir patys atvykę specialistai pripažino, kad kol mes jaučiamės gerai, nenorime keisti savo gyvensenos – mitybos, judėjimo, bendravimo – įpročių, nes tai nėra paprasta, tai – „papildomas vargas“. Bet tai daryti verta ir reikia, ir kaip tik – kol nevėlu.