Kelionę pradėjo alpakų, kurias augina Jonas Oželis ūkyje. Jis papasakojo apie pomėgį auginti alpakas, aprodė visą ūkį. Adrenalino skautai patyrė leisdamiesi šlaitu prie Ašvos akmens, skautiškai žymėdami kelius pasiekė Vilkėnų dvarą ir malūną. Susipažinę su jų istorija, po pirmos atokvėpio pertraukėlės visi žengė toliau su žygio daina, kuri skambėjo visą kelią, kol grįžome į miestelio centrą. Vaikiški balsai sklido po visą Švėkšną.
Švėkšnoje aplankėme ugniagesių globėjo Florijono statulą, Marijos Lurdą, vilą „Genovefa“, saulės laikrodį, prisirinkome ginkmedžio lapų ir vieninteliu Lietuvoje pėsčiųjų viaduku atėjome į Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią. Iš bokšto apžvelgę nueitą kelią, nusileidome į bažnyčią išklausyti šv. Mišių. Ar buvo skautai ant Parakaunyčios kalno? Kitaip iš kur žinotų, kad nuo ten skrydžiui atsispiria gervės?..
Nors ir pavargę, bet su gera nuotaika visi išsiskirtė tam, kad vėl susitiktų.