Už socialines išmokas nebenorintys atidirbinėti, todėl nedarbingumo pažymėjimais apsirūpinantys bedarbiai, socialinių išmokų mokėjimo dienomis smarkiai išaugantys Greitosios pagalbos ir policijos iškvietimų skaičiai, socialinių paslaugų teikimas namuose ir globos įstaigose ir, pagaliau, nuosavų automobilių naudojimas darbui, daug metų iš eilės jais dardant į kaimus pas socialinės rizikos šeimas. Visas šias ir begalę kitų savojo darbo problemų penktadienį aptarė į Savivaldybę susirinkę rajono socialiniai darbuotojai.
Kartu jie galėjo išdiskutuoti problemas su SODROS, policijos, Savivaldybės administracijos atstovais, medikais.
Daug tinginių pateikia biuletenius
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis visiems susirinkusiesiems pristatė ne tik daugeliui dar nepažįstamus naujuosius Savivaldybės administracijos vadovus, bet ir darbą neseniai pradėjusias keturias naujas socialines darbuotojas.
Į gausų rajono socialinių darbuotojų būrį neseniai įsijungė Laura Jančauskaitė, kuri dirba Švėkšnoje, Juknaičiuose dirbanti Inga Užgalienė, Inga Drapkinienė bei Oksana Kalitina, kurios dirba Šilutėje. Visos jos prižiūri socialinės rizikos šeimas.
Vedėjas priminė pastaruoju metu visoje Lietuvoje pastebimą tendenciją, kad socialinių išmokų gavėjai, nenorintys už jas atidirbti visuomenei naudingų darbų, dažnai pateikia nedarbingumo pažymėjimus. Tačiau dažnai gaunama informacijos, kad tie piliečiai ramiausiai išvyksta kad ir į gretimą rajoną ir ten imasi kokio darbo. Paaiškinti, kaip į tokių „gudruolių“ suktybes reaguoja SODRA, pakviestos Šilutės skyriaus atstovės Birutė Kleinaitė ir Vincenta Bubilienė.
Būtent nedarbingumo reikalus kuruojanti V.Bubilienė sakė, jog beveik visi ilgesnį laiką sergantys piliečiai yra kviečiami atvykti į gydytojų konsultacinę komisiją. Tada ir paaiškėja, jog apie 50 proc. tokių „ligonių“ neatvyksta. Vadinasi, tiek jie ir serga.
SODROS specialistės jau žino kone visą simuliantų kontingentą, ši problema ne kartą aptarta su seniūnais ir socialiniais darbuotojais. Seniūnai domisi, ar ir jie galėtų tikrinti tokius „ligonius“.
V.Bubilienė priminė, kad nedarbingumo pažymėjimą turintis žmogus negali nei keliauti, nei pramogauti, nei juo labiau dirbti, jis gali tik nuvykti į gydymo įstaigą arba vaistinę. Ji kvietė visus, žinančius apie panašiai gudraujančius piliečius, pranešti SODRAI – skambinti tiesiogiai jai tel. 45121.
Ji taip pat kvietė socialinius darbuotojus pasikalbėti su savo apylinkės medikais ir raginti juos netoleruoti tokių apgavikų.
„Turime dirbti bendrai ir neleisti eikvoti valstybės lėšų ne pagal paskirtį“, – sakė V.Bubilienė.
Pranešti kvietė ir Savivaldybės gydytojas
Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus pastebėjo, kad nėra paprasta susitarti su šeimos gydytojais, kad šie nerašytų fiktyvių nedarbingumo pažymėjimų, tai, anot jo, slidus reikalas.
Gydytojus irgi galima tikrinti ir nubausti. M.Bartkus neabejoja, kad medikai savo pacientus gerai pažįsta, tad žino tuos nuolatinius nedarbingumo lapelių prašytojus ir jų šeimas, todėl nesunkiai gali nuspėti realią padėtį.
Sužinojus, kad gydytojas išdavė fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, M.Bartkus kvietė iš karto pranešti jam į Savivaldybę telefonu 79219.
M.Bartkus dėkojo socialiniams darbuotojams už tai, kad jie talkina ieškant sergančiųjų tuberkulioze, kai reikia juos išvežti priverstiniam gydymui.
„Kiekvieną dieną dirbam ranka rankon ir žinau, kad jūsų pagalbos reikės ir ateityje“, – sakė jis.
Savivaldybės gydytojas taip pat informavo, jog Savivaldybės taryba išvakarėse vykusiame posėdyje patvirtino specialiąją Visuomenės sveikatos programą. Be kita ko, 20 tūkst. litų joje skirta TB profilaktikai, tad darbas vyks toliau – įtariamųjų, sergančių šia lengvai plintančia liga, reikės ir ieškoti, ir atvežti į gydymo įstaigas, ir juos tirti.
Reikia populiarinti paslaugas į namus
Šilutės policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Audrius Lukošius sakė, kad ne tik socialiniai darbuotojai pašalpų mokėjimo dienomis turi daugiau darbo, – žymiai daugiau pranešimų apie įvykius tomis dienomis gauna ir policija. Tiek daugiau, kad, anot A.Lukošiaus, net darbą specialiai tomis dienoms tenka kitaip organizuoti.
Jis irgi diktavo savo telefono numerį 61250, kuriuo kvietė skambinti tada, kai į šeimas, kuriose gali būti nesaugu, važiuojančios socialinės darbuotojos baiminasi važiuoti vienos, bet negali susisiekti su savo apylinkės inspektoriumi. „Dirbsime kartu“, – patikino pareigūnas.
Švietimo skyriaus atstovė Vida Nemanienė informavo apie mobilias komandas, kurios vyksta į seniūnijas ir bendrauja tiesiogiai su tais žmonėmis, kuriems trūksta socialinių ir pedagoginių žinių.
Šiuo metu patenkinami ne visų šeimų poreikiai gauti vietą vaikų ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigoje. Pasak V.Nemanienės, jeigu reikės, pavasarį bus kreipiamasi į rajono Tarybą ir prašoma nuo rugsėjo 1-osios tokių grupių steigti daugiau. Bet jeigu vaikui paskiriamas privalomas priešmokyklinis ar ikimokyklinis ugdymas, jis turi pirmumo teisę gauti vietą ugdymo įstaigoje.
Apie 8 rūšių teikiamas paslaugas informavo Socialinių paslaugų centro specialistės. Lankomosios priežiūros tarnybos vadovė Violeta Žymančienė prašė socialinių darbuotojų skleisti informaciją apie tokias paslaugas tarp senų žmonių, nes pastebėta, kad dar ne visi žino apie galimybę gauti paslaugas į namus.
Specialistai informavo apie naujoves
Apie naujoves informavo Socialinės paramos skyriaus specialistai.
Justina Tamošauskaitė supažindino su naujai sukurtu fondu, iš kurio bus teikiama europinė parama maisto produktais nepasiturintiems žmonėms. Lietuvai šiam tikslui jau paskirti 264 milijonai litų.
Vida Rimkutė priminė, kad socialinių paslaugų spektras yra labai platus, bet svarbiausia kuo daugiau paslaugų teikti žmogui į namus. Mat galimybių plėsti paslaugas į namus dar yra, o paslaugos globos įstaigose yra pačios brangiausios ir dar branginamos, ir jų nuolat mažinama. Tad ateitis, anot V.Rimkutės, priklauso paslaugoms namuose.
Skyriaus vedėjo pavaduotoja Audra Barauskienė pristatė jau vykdomą projektą „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“, o specialistas Arvydas Gorodeckis ragino informuoti neįgaliuosius, kaip jiems galėtų padėti būsto pritaikymo programa ir kokie žmonės dėl to gali kreiptis.
T.Budrikio atsakymas atėmė žadą
Raginamos teikti klausimus Savivaldybės administracijai, socialinės darbuotojos, anot A.Šimelionio, to daryti nedrįso. O išdrįsusi kintiškė Daiva Gicevičienė čia pat to pasigailėjo. „Aštunti metai socialines paslaugas teikiu nuosavu automobiliu. Ar yra kokia tikimybė, kad kada nors savo mašiną galėsiu pastatyti į garažą?“, – klausė moteris.
„Kiekvienas žmogus, eidamas dirbti, žino, kur eina ir kokiomis sąlygomis jis dirbs“, – ilgametei socialinei darbuotojai rėžė pirmą kartą su šiomis problemomis susipažinęs ką tik iškeptas Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Budrikis…
Kai kurios socialinės darbuotojos po renginio prisipažino, jog kitokio atsakymo ir nesitikėjusios, nes kiek jau administracijos vadovų pasikeitė joms dirbant, tiek padėtis nesikeičia. Bet toks tiesmukas jauno vadovo atkirtis joms atėmė žadą ir atgrasė nuo bet kokių kitų problemų viešinimo.
Tad toliau sekęs T.Budrikio raginimas „kreiptis, jei tik susidursiančios su kokiomis problemomis“, matyt, buvo parodomasis žodžių žaismas…
Jokių minčių apie savo kuruojamą sritį – socialinę paramą – neišsakė ir visą susirinkimą atsėdėjusi ir akivaizdžiai nuobodžiavusi direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė.
Užtat socialinės darbuotojos buvo patenkintos susitikimu ir susitarė panašius pasitarimus rengti kiekvieną mėnesį.