Palydint senuosius metus, 90 metų jubiliejų atšventė Šilutėje, Liepų gatvėje, gyvenanti Ona Langienė. Gana stiprios sveikatos ilgaamžė savo dienas leidžia artimiausių žmonių apsupty – prižiūrima ir globojama sūnaus Jono bei jo draugės Sigitos.Pasveikinti ir palinkėti ilgaamžei geros sveikatos užsuko gretimoje gatvėje gyvenantis, todėl kaimynu pasivadinęs Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir kitas kaimynas – Tarybos narys Algirdas Balčytis.
Politikas senolei įteikė Naujųjų metų kalendorių, saldainių ir vitaminų. Linkėjimus ir sveikinimus Onutei perdavė ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
Pasaulį Ona išvydo gruodžio 22-ąją Skiržemės kaime, Tauragės rajone. Ji buvo priešpaskutinis vaikas iš septynių. Jubiliatė prisimena darnią ir gausią tėvų šeimą, kurioje darbas buvo svarbiausia auklėjimo priemonė. Kitaip ir būti negalėjo, nes tėvai ūkininkavo, valdė daugiau nei 20 hektarų žemės.
Tačiau jaukus ir gražus vaikystės laikas baigėsi, kai prasidėjo karas. Tuomet šeima turėjo apleisti tėviškę ir trejus metus glaustis kaimyninėje gyvenvietėje. Onutė ir dabar atsimena tą vaizdą, kai praėjus pavojui, jie vėl sugrįžo į gimtinę: rado nykius ir apleistus namus, kurie kažkada buvo išpuoselėti su nuoširdžia meile.
Anot jubiliatės, teko sunkiai ir daug dirbti. Nors pokario metu šeima išvengė tremties, tačiau šeimos idilė ir turtas buvo išdraskyti. Viską reikėjo pradėti iš naujo.
Praėjus karui Ona sutiko ir būsimą vyrą Artūrą Langą. Su juo ėmė kurstyti šeimos židinį, apsigyveno atskirai, susilaukė keturių vaikų: dukrų Ievos ir Julijos bei dvynukų Rasvitos ir Jono. Ona su Artūru didelę gyvenimo dalį dirbo tuometiniame kolūkyje. Anot ilgaamžės, pastovaus darbo jie neturėjo, tad visas jaunystės jėgas atidavė įvairiems lauko darbams. Laisvalaikiu moteris imdavosi siūti, rengė ir puošė savo šeimą.
Kai prieš 34 metus mirė vyras, Ona vėl sugrįžo į tėviškę, kurią prižiūrėjo jos jauniausiasis brolis. Taip abu ir gyveno, vienas kitą globodami, kol mirtis pasišaukė ir jaunėlį. Netrukus sušlubavo ir pačios Onos sveikata, skausmas pradėjo kamuoti kojas, tad jau beveik 30 metų dienas ji leidžia lovoje.
Tačiau, anot Onos, ir šis laikas nėra blogas, ją supa sūnaus Jono ir jo draugės meilė. Be to, ilgaamžė jau turi 4 anūkus bei tikisi sulaukti proanūkių.
Vis dėlto, jei ne prieš 30-metį ligos pažeistos kojos, ilgaamžei šiandien sveikatos galėtų daugelis pavydėti. Senolė ir skaito, ir televizorių žiūri be akinių, ir šviesia atmintimi nesiskundžia. Onutė prisipažįsta, kad labiausiai mėgsta stebėti žinias, domisi, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, klausosi diskusijų ir debatų, seka, kaip sprendžiamos socialinės problemos.