Lietuvos bankas gavo skundų dėl dviejų tipų sukčiavimo. Vienais atvejais sukčiai įkalbėdavo investuoti į „pelningas investicijas“, dažniausiai – kriptoturtą. Jie iš vartojimo kredito davėjų pasiskolindavo lėšų ir jas tiesiogiai pervesdavo finansiniams sukčiams arba kriptoturto keityklos operatoriams. Kitas būdas susijęs su duomenų viliojimu. Sukčiai el. laišku arba SMS žinute atsiųsdavo nuorodą ir įkalbėdavo ją paspausti, suvesti banko sąskaitos ar kortelės numerį, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus). Taip pats to nežinodamas gyventojas patvirtindavo paraišką vartojimo kreditui gauti arba pasirašydavo vartojimo kredito sutartį.
Abiem atvejais vartotojai arba patys perveda pinigus sukčiams, arba sukčiai gyventojui nežinant sudaro vartojimo kredito sutartį, pasisavina lėšas, o vartotojas apie tai sužino tik sulaukęs pranešimo apie pradelstą mokėjimą.
Sukčiai taikosi į vienišus žmones, jau sulaukusius pensijos amžiaus arba artėjančius prie jo, gaunančius nuolatines išmokas, neturinčius įsipareigojimų. Su jais dažniausiai bendrauja rusų arba lietuvių kalba su rusišku akcentu.
LB primena jokiu būdu neatskleisti sukčiams prieigos prie mokėjimo kortelių slaptažodžių, prisijungimo kodų ir pan., nespausti įtartinų nuorodų, nesusigundyti „pelningomis investicijomis be jokios rizikos“.
Tie, kas nerimauja, kad be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti paslauga „STOP vartojimo kreditams“ – galimybe įsirašyti į LB administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų. Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės, prieš sudarydamos sutartį, privalo patikrinti, ar asmuo nėra įrašytas į šį sąrašą. Sutartis, sudaryta su į sąrašą įrašytu asmeniu, laikoma negaliojančia. Šiuo metu „STOP vartojimo kreditams“ sąraše yra 2257 žmonės.
LB inf.